Dešimtmetį trunkantis Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas vyksta sėkmingai

Autorė: Joan Rask

Per 10 metų Latvija, Lietuva ir Estija tapo visateisėmis „Nordplus“ narėmis ir Šiaurės ministrų tarybos bei Šiaurės tarybos generalinis sekretorius Dagfinnas Høybråtenas tuo labai patenkintas. Jo nuomone, „Nordplus“ yra labiausiai žmonėms patinkanti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo dalis – jie naudojasi „Nordplus“.

„Mums sakė, kad „Nordplus“ grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, ir galiu patvirtinti – tikrai taip! Nėra jokios nereikalingos biurokratijos, o mūsų mokyklos ir universitetai naudojasi naujomis galimybėmis.“

Taip teigia Švietimo agentūros „Archimedes“ fondo, kuris administruoja „Nordplus“ visoje Estijos teritorijoje, vadovė Anne Hütt. Ji greitai priduria, kad ekonomika, be abejo, taip pat kontroliuojama. Ypatinga tai, kad jiems netaikoma nebūtina kontrolė.

„Nordplus“ pradėjo bendradarbiauti su Baltijos šalimis 2008 m. Tai apytiksliai prieš 10 metų šiandien. Šiaurės ministrų tarybos ir Šiaurės tarybos generalinis sekretorius Dagfinnas Høybråtenas artimai stebėjo Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo vystymąsi, ne tik tarp „Nordplus“ dalyvaujančiųjų šalių, bet ir tarp visų Šiaurės ministrų tarybai priklausančių institucijų.

„Mus supantis pasaulis keičiasi, todėl Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas tampa vis aktualesnis, o ne mažiau aktualus. Šiaurės ministrų taryba šiai sričiai skiria daugiau dėmesio nei prieš kelerius metus“, – teigia Dagfinnas Høybråtenas.

Anne Hütt ir Dagfinnas Høybråtenas pabrėžia, kaip istorinis ir geografinis bendrumas yra natūralus bendradarbiavimo pagrindas. Dabar darbo jėga gali nevaržomai judėti iš vienos šalies į kitą ir dėl to, kad šalys yra arti viena kitos, populiacijos turėtų žinoti apie viena kitos kultūrą, kalbą, istoriją ir gyvenimo sąlygas.

Pažintis virsta draugyste

Po 1991 m., kai Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę, planuodamos švietimą šios trys šalys nesidairė į savo artimiausius kaimynus, o dažnai bendradarbiaudavo per ES ir pamiršo, kas jų artimiausi kaimynai.

„Vykdydami „Nordplus“ dabar daugiau bendradarbiaujame su visomis Šiaurės šalimis ir taip pat su Baltijos šalimis, mūsų ryšiai kur kas stipresni“, – teigia Anne Hütt.

Māra Katvare yra Latvijos švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji ekspertė. Ji dalyvavo, kai viskas prasidėjo, ar, iš tiesų, net prieš tai. Jos šeima turėjo ryšių su vakarų pasauliu ir dar prieš Latvijai atgaunant nepriklausomybę Šiaurės šalių taryba jai paskyrė stipendiją.

„Tai tikrai buvo istorinis laikas. Man pasitaikė puiki proga ir 1991 m. rugpjūčio 16 d. išvykau iš Rygos į Kopenhagą ir ten sužinojau, kas vyko Maskvoje! O po trijų Danijoje praleistų mėnesių grįžau į laisvą Latviją“, – sako ji.

Nuo mokyklos laikų ji svajojo dirbti tarptautiniu lygmeniu ir staiga įsidarbinus Latvijos švietimo ir mokslo ministerijoje tai tapo įmanoma. Čia ji sužinojo apie „Nordplus“ ir šiandien priklauso „Nordplus“ programos komitetui, kuris pirmas sužino apie Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo poveikį.

„Nordplus“ yra labai geras ir teigiamas būdas mažiau patyrusioms institucijoms pradėti dirbti tarptautiniu mastu. Labai dažnai kaimo darželis ar mokykla pasinaudoja „Nordplus“ kaip pirmuoju tarptautiniu projektu ir jie net teikia paraiškas užimti koordinatoriaus poziciją.“

Preliminaraus darbo dešimtmečiai ir bendradarbiavimas viena ir kita kryptimi tarp Šiaurės šalių leido sukurti lankstų būdą, kaip teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus. Su laiku buvo sudarytas sėkmingas ir veiksmingas modelis, nes tokio modelio būtinai reikia, kai kasmet dalyvauja per 10 000 žmonių: ikimokyklinukai, mokiniai, studentai, mokytojai, dėstytojai, nevyriausybinės organizacijos, aukštesnių pakopų studentai, įmonės ir kt., ir visi jie iš Šiaurės šalių, trijų autonominių Alandų salų valstybių, Farerų salų ir Grenlandijos bei iš Baltijos šalių.

Ekonomika ir vertinimai

Pasak Dagfinno Høybråteno, kuris beveik penkerius metus eina generalinio sekretoriaus pareigas, svarbūs yra du dalykai: dalyvių vertinimai ir ekonomika.

„Nordplus“ individualiu lygiu tikrai pasiekė pozityvių rezultatų ir tai yra gana unikalu. Kasdien prisijungia nauji dalyviai, kuriems suteikiama galimybė pasidalyti savo patirtimi ir ją pritaikyti savo kasdienei veiklai; tai lyg nuvilnijimo efektas.“

Nuo 2008 m. Baltijos valstybės tapo visateisėmis „Nordplus“ narėmis, tai reiškia, kad jos dalyvauja lygiomis teisėmis kaip ir kitos Šiaurės šalys. Todėl kiekviena valstybė narė šiuo metu moka apytiksliai tokius pačius įnašus, Baltijos valstybių atstovai lygiomis teisėmis dalyvauja su kitais Šiaurės šalių atstovais ir galiausiai Baltijos šalių institucijos gali teikti paraiškas visoms „Nordplus“ programoms.

„Bendradarbiavimas tarp Baltijos ir Šiaurės šalių švietimo srityje tvirtai įsigalėjęs. Konkrečiau, ekonomikos turi paritetą, o atlikti sisteminiai vertinimai, rodo, kad „Nordplus“ yra vienas žmonėms labiausiai patinkančių projektų, kuriuos turime“, – sako Dagfinnas Høybråtenas.

Pastarojo fakto neįmanoma išsigalvoti. Tiek Māra Katvare, tiek Anne Hütt pabrėžia, kokia vertinga yra lygybė. Švietimo mainų paramos fondo, kuris administruoja „Nordplus“ Lietuvoje, direktoriaus pavaduotoja Žana Orlova, tam pritaria. Ji turi daug patirties su tarptautiniais mainais, tačiau su „Nordplus“ dirba tik pusantrų metų, todėl į šį bendradarbiavimą žvelgia tarsi naujomis akimis.

„Nordplus“ tinkle žmonės dalijasi gerosios patirties pavyzdžiais, išmoksta daugiau kalbų ir sužino apie kultūrą, tačiau dažniausiai gauna kur kas daugiau. Tai paslėpta ir nėra taip akivaizdu, bet vertė taip pat perduodama artimai bendradarbiaujant“, – sako Žana Orlova.

Pasak jos, „Nordplus“ konkrečiai veikia dviem lygiais: instituciniu ir asmeniniu. Pastarąjį sunkiausia išmatuoti.

„Asmeniniu lygiu kalbame apie lyderystę, asmeninį augimą, pasitikėjimą savimi ir net kažkiek netikėtą poveikį žinioms, kurį dalyviai gauna nesitikėdami.“

Iš pirmo žvilgsnio projektas, kurio metu vykdomi darželio auklėtojų mainai, gali atrodyti kaip nereikšmingas mažas projektas. Tačiau klystate, jei taip galvojate, aiškina Žana Orlova.

Pasak jos: „Jei investuosite į žmones, poveikis bus ilgalaikis.“

Per 300 mokyklų Lietuvoje koordinavo projektus, kurių kiekvienas turi partnerius bent dviejose kitose šalyse, o kai kurie projektai jų turi kur kas daugiau. Vykdant projektą dalyvauja šimtai dalyvių, o kartais būna vos 10–20 žmonių. Visos trys moterys iš Baltijos šalių nesugebėjo įvardyti problemų, kylančių dėl Baltijos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo „Nordplus“ tinkle. Visos teigia, kad tai tik smulkmenos. Vietoj to, Žana Orlova pabrėžia, apie ką jos norėtų sužinoti daugiau.

„Mes vis dar turime kur kas daugiau išmokti iš savo kaimyninių šalių. Suomija ir Estija pirmauja vykdydamos PISA* analizes apie mokyklinį švietimą.“

Tačiau tuomet ji atkreipia dėmesį į kai ką visiškai skirtingo.

„Dabar dalijamės savo žiniomis su kitomis šalimis, kaip antai Gruzija ir Azerbaidžanas, kurios priklausė buvusiai Sovietų Sąjungai. Jos kviečia mūsų žmones kaip švietimo ekspertus, ir tai parodo, kiek per šiuos pastaruosius 10–20 nepriklausomybės metų mes išaugome. Žinoma, daugiausia gavome iš tarptautinio bendradarbiavimo“, – sako Žana Orlova.

 * Tarptautinė studentų vertinimo programa

 Faktai:

Šiaurės ir Baltijos šalyse „Nordplus“ finansuoja projektus švietimo, žinių perdavimo ir vaikų darželių, mokyklų, universitetų ir NVO tinklų kūrimo srityje.

„Nordplus“ yra viena didžiausių institucijų, kuriai vadovauja Šiaurės ministrų taryba, ji kasmet gauna 75 mln. Danijos kronų. Ši suma proporcingai gaunama iš Šiaurės ir Baltijos šalių įnašų.

Kasmet:

• Gaunama 650 paraiškų.
• Paraiškos teikiamos dėl 2–3 kartus didesnio biudžeto, nei turima.
• 3 400–3 900 švietimo institutų ir organizacijų dalyvauja ir apie pusė jų yra nauji paraiškas teikiantys asmenys.
• Apie 8 500 žmonių dalyvauja mainų programose.