„Nordplus Adult “ paprogramė. Geroji praktika–Jonavos neįgaliųjų veiklos centras

Kaip sužinojote apie „Nordplus“ programą? Kas paskatino joje dalyvauti?

Apie šią programą atsitiktinai sužinojome iš kitų organizacijų, jau buvo dalyvavusių „Nordplus“ projektuose. Pradėję domėtis šiais projektais, užsiregistravome į „Nordplus“ programos pažintinį seminarą, kuriame sužinojome daug informacijos apie šiuos projektus. Kadangi darbas su neįgaliais asmenimis yra sudėtingas ir reikalaujantis ilgalaikio įdirbio, buvo labai svarbu diegti naujus metodus ir plėsti jų įvairovę. Tų pačių metodų taikymas ilgainiui tampa nebeįdomus, jie tampa nebeefektyvūs tiek patiems neįgaliesiems, tiek su jais dirbantiems darbuotojams. Be to, netobulinant savo žinių, siaurėja akiratis, menksta galimybės. Taigi dalyvauti programoje paskatino noras tobulėti, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, taikyti inovatyvias priemones, kad asmenų su negalia gyvenimo kokybė būtų geresnė, pagerėtų darbuotojų kompetencijos, kiltų motyvacija, gausėtų žinių apie kitose šalyse taikomus darbo metodus.

 Kaip gimsta pirminė projekto temos ir turinio idėja?

Pirminė projekto temos idėja kyla įvertinus neįgalių asmenų poreikius, t. y. supratus, ko jiems labiausiai reikia, kas jiems yra įdomu, aktualu. Projekto turinys aiškėja vertinant savo stipriąją ir silpnąją pusę, analizuojant dominuojančias problemas ir ieškant galimų jų sprendimo būdų.

Kokią pagrindinę žinutę siunčiate visuomenei savo darbais?

Socialinės pagalbos modeliai akcentuoja neįgalaus žmogaus teisę į artimą, visavertį gyvenimą sąlygojančią aplinką. Nepaisant pažangos skatinant neįgaliųjų teises, vis dar susiduriama su kliūtimis užtikrinant neįgaliųjų asmenų integraciją į visuomenę. Visuomenėje vis dar vyrauja nuomonė, kad asmenys su proto ir psichikos negalia kelia visuomenei grėsmę, todėl daugelis visuomenės narių šių asmenų bijo. Siekiant keisti visuomenės požiūrį bei gerinti asmenų su negalia gyvenimo kokybę, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centras stengiasi kuo daugiau neįgaliuosius įtraukti į visuomenės veiklas, kad jie nebūtų atstumti ar izoliuoti, akcentuoti jų unikalius sugebėjimus ir talentus, kad visuomenė pamatytų, kiek daug asmenys su negalia sugeba.

 Ką dalyvaudami projekte labiausiai vertina neįgalieji, koks yra didžiausias jų pasiekimas?

Asmenims su negalia yra labai svarbus bendravimas. Todėl dalyvaudami projektuose jie labai vertina galimybę patirti ką nors nauja, pabendrauti su kitais asmenimis, išvykti į užsienį ir pamatyti, kaip gyvena kiti ir įsivertinti save, kiek jie patys daug gali ir moka, galėdami laisvai keliauti ne tik Lietuvos mastu, bet Aurika Matutienė, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro direktorė Geroji praktika 17 ir tarptautiniu. Kelionių metu atsiskleidžia nauji jų gebėjimai ir įgūdžiai komunikuoti. Jie išmoksta planuoti laiką, įgyja praktinės patirties, tampa daug atviresni ir drąsesni, pradeda jausti atsakomybę už save ir kitus. Vienas iš didžiausių pasiekimų – neįgaliųjų noras dalyvauti projektinėje veikloje ir jų motyvacija.

 Kas Jus labiausiai džiugina įgyvendinant projektą? Kokią įžvelgiate didžiausią prasmę?

Labiausiai džiugina, kad neįgalūs asmenys turi galimybę išvykti į užsienį ir visi kartu semtis naujovių. Džiugina ir tai, kad įgyvendinant projektus asmenys su negalia gali aktyviai dalyvauti susitikimuose, t. y. ne tik pasyviai juos stebėti, nes stengiamės jiems sudaryti sąlygas įsitraukti į veiklas ir įgyti praktinių komunikavimo žinių išreiškiant savo nuomonę, ginant poziciją ir pan. Taip pat labai svarbu paminėti, kad dalyvaujant projektinėje veikloje gerėja pačios įstaigos teikiamų paslaugų kokybė, darbuotojų kompetencijos. Rezultatai ilgalaikiai, o nauji metodai pritaikomi ne tik projekte dalyvaujantiems asmenims, bet ir tiems, kurie jame nedalyvavo.

Ar bendradarbiaujant su kolegomis iš kitų šalių yra jaučiami kultūriniai skirtumai? Kokie jie?

Jaučiami nežymūs kultūriniai skirtumai. Šiaurinių šalių partneriai yra gana santūrūs, jie labai atsargiai renkasi partnerius. Pastebėjome, kad mes dažnai linkę nuvertinti savo darbus ir pasiekimus, o jie jaučiasi labiau užtikrinti savo darbinėje veikloje. Praktika rodo, kad šiaurinės šalys nenori būti pagrindiniais projekto iniciatoriais ir koordinatoriais dėl didesnės administracinės atsakomybės. Jų tarpe vyrauja požiūris, kad jie yra labiau pažengę nei mes, tačiau atvykę į Lietuvą įsitikina, kad mes teikiame gana aukštos kokybės paslaugas, iš mūsų taip pat yra ko pasimokyti.

 Kaip sekėsi įgyvendinti „Nordplus“ projektus Lietuvoje, ar tenkino dalyvių bei svečių grįžtamasis ryšys?

Labai džiugino dalyvių ir svečių grįžtamasis ryšys. Svečiai dažnai likdavo patenkinti šiltu priėmimu, rūpestingumu. Jie nustebdavo, kai pamatydavo, kad Lietuvoje yra tiek daug visko daroma dirbant su negalią turinčiais asmenimis: didelė užsiėmimų ir specialistų įvairovė, paslaugas teikiame kompleksiškai, daug ką gaminame iš antrinių žaliavų, puoselėjame ekologiškumą ir skatiname darbuotojų kūrybiškumą gaminant įvairius darbelius bei dekoracijas iš antrinių žaliavų, taikome pažangius metodus, gebame klientams taikyti grupinio darbo principus.

Kokia buvo Jūsų projektinės veiklos pradžia, kokių būta iššūkių, kokie pokyčiai Jūsų laukė?

Projektinės veiklos pradžia buvo sudėtinga, nes nors ir norėjosi neįgalius asmenis daugiau integruoti į visuomenę, nebuvo projektų, kuriuose galėtumėme dalyvauti. Todėl teko ieškoti nors kokios nors informacijos apie projektus, kurie atlieptų mūsų kaip įstaigos poreikius. Džiaugiamės, kad per Švietimo mainų Geroji praktika 18 paramos fondą atradome „Nordplus“ projektus. Mūsų projektinės veiklos pradžia ir buvo „Nordplus“ projektai. Pirmam projektui buvo labai sunku susirasti partnerius, juos radome internete (elektroniniu laišku kreipėmės į neįgaliųjų įstaigas su siūlymu bendradarbiauti, pristatydami trumpą projekto idėją). Tokiu būdu susiradome partnerius iš Suomijos ir Švedijos.

Ką labiausiai vertinate savo profesinėje (projektinėje) kasdienybėje?

Projektinėje kasdienybėje vertiname visą procesą nuo naujų ryšių užmezgimo, idėjų generavimo iki paties projekto parengimo ir jo įgyvendinimo. Visi etapai labai svarbūs, kiekvienas yra savaip įkvepiantis. Visa tai suteikia galimybę tobulėti, patirti netikėtus iššūkius, pasisemti naujų idėjų, susipažinti su moderniomis metodikomis, praplėsti bendradarbiavimo tinklą, užmegzti naujus ryšius ir kartu su kitais tas idėjas įgyvendinti. Džiaugiamės, kad asmenys su negalia turi galimybę keliauti ir kartu dalyvauti paslaugų gerinimo procese.

 Mes dažnai kalbame apie besimokančiųjų motyvaciją, o kaip Jūs motyvuojate save ir kolegas?

Save ir kolegas motyvuojame dalyvaudami projekto įgyvendinimo procese. Čia puikiai tinka posakis: „kartą paragavęs negali sustoti“,kuomet dalyvauji tarptautiniuose susitikimuose, pamatai daug naujų įkvepiančių dalykų, randasi noras šiuos metodus pritaikyti savo praktikoje, įgyta patirtimi pasidalinti su kitais. Taip pat labai įkvepia tai, kad patys neįgalieji džiaugiasi rezultatais.

 Kaip gimsta projektinės veiklos idėjos?

 Projektinės veiklos idėjos gimsta bendraujant su partneriais, dalijantis tuo, ką darome, kas veiksminga arba ne, kokius inovatyvius darbo metodus taikome ir pan. Mums labai patinka „minčių lietaus“ metodas, kuomet visi laisvai galime išreikšti savo idėjas ir mintis, vėliau jas atidžiau panagrinėti, o labiausiai vykusias ir įgyvendinti. Idėjos generuojamos kalbantis, kai atsižvelgiama į asmenų su negalia lūkesčius ir gebėjimus.

Kas motyvuoja darbe ir „Nordplus“ projektuose?

Pamačius, kaip dirba kiti, kyla noras ką nors patobulinti ir savo veikloje, eiti pirmyn, diegti inovacijas, išbandyti pažangius metodus. Džiugina, kai gali ką nors padaryti, kad pagerėtų neįgalių asmenų gyvenimo kokybė.

 Jei turėtumėte galimybę projektinėje veikloje ką nors pakeisti vienu burtų lazdelės mostelėjimu, kas tai būtų?

Norėtume, kad daugiau neįgalių asmenų galėtų dalyvauti projektinėse veiklose. Be to, kad būtų lengvesnė administracinė atsakomybė teikiant ataskaitas. Geroji praktika 19 Galbūt yra kažkas, kuo labai norėtumėte pasidžiaugti? Įgyvendinant pirmuosius projektus tikrai atrodė, kad užsienio šalyse viskas yra geriau, didelis metodinių priemonių pasirinkimas, visoje šalyje taikoma vieninga bendravimo ženklų sistema, neįgaliesiems sudaryta galimybė papildomai užsidirbti realizuojant savo pagamintą produkciją specialiose parduotuvėse, tėvams ir jų neįgaliems vaikams sudarytos sąlygos turėti savo asmeninį gyvenimą. Vėliau, įvertinę bei palyginę save su kitais, supratome, kad mes taip pat daug darome ir tikrai turime kuo pasidžiaugti ir pasidalinti patirtimi.

f Koks poveikis ir pokytis Jūsų organizacijoje įvyko įgyvendinus/ įgyvendinant „Nordplus" projektus?

Kiekvienas projektas savaip prisidėjo prie Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro paslaugų tobulinimo. Pagerėjo darbuotojų profesiniai ir socialiniai įgūdžiai, radosi laisvesnis asmenų su negalia bendravimas, neįgalieji buvo įtraukti į sprendimų priėmimą: jie galėjo pasirinkti tinkamiausią bendravimo įgūdžių tobulinimo būdą, projekto dalyviai įgijo įvairių kompetencijų (bendravimo, bendradarbiavimo, užsienio kalbų ugdymo, mokymosi ir kt.), asmenims su negalia sudaryta galimybė jaustis visaverčiais visuomenės nariais. Projektai padėjo neįgaliesiems siekti naujų patirčių ir išbandyti ką nors nauja, susirasti draugų, išlaikyti juos ir plėsti savo socialinį ratą.

Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyva. Kokią ją matote Jūs ir Jūsų organizacija?

Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas labai svarbus neįgaliųjų gerovei ir jų intergracijai regioniniu mastu. Visos projektuose dalyvaujančios organizacijos dirba su neįgaliais žmonėmis, todėl bendras visų šių organizacijų tikslas – gerinti žmonių su negalia socializaciją, įtrauktį ir integraciją. Projektai suteikia galimybę pamatyti kiekvienos šalies taikomus metodus iš vidaus ir, pasitelkiant tarptautinį bendradarbiavimą, pradėti taikytis juos savo praktikoje. Viena organizacija nepajėgi atskleisti, kokius metodus dirbant su neįgaliaisias taiko visa jų šalis. Todėl labai svarbu dalintis patirtimi su įvairiomis organizacijomis, kad jos galėtų pristatyti savo įstaigose naudojamus metodus.

Ko palinkėtumėte sau, savo kolegoms, projektų dalyviams, projektų partneriams?

Tobulėti ne tik profesinėje srityje, bet ir kaip asmenybėms, nenustoti dalintis gerąja patirtimi ir žingeidžiai ją priimti iš kitų, nuolat siekti ir tobulėti. Niekada nežinai, kur nueisi, ką pamatysi, kaip tai pakeis „tavo matymą“, bet patirtis visuomet veda pirmyn. Linkime nebijoti ir visiems dalyvauti projektinėse veiklose!

Aurika Matutienė, Jonavos rajono neįgaliųjų veiklos centro direktorė