„Nordplus Higher Education“ paprogramė. Geroji praktika – Vilniaus dailės akademija

Kaip sužinojote apie „Nordplus“ programą?

Kadangi su tarptautiniais projektais tenka susidurti jau beveik 20 metų, apie „Nordplus“ programą sužinojau pakankamai seniai, bet Vilniaus dailės akademijoje su „Nordplus“ projektais teko padirbėti daug intensyviau. Apie „Nordplus“ programą sužinojau iš įvairių Švietimo mainų paramos fondo informacinių seminarų ir konferencijų metu. 

Kas paskatino dalyvauti šioje programoje? Kaip atsirado idėja sukurti KUNO tinklą?

KUNO tinklas – tai Šiaurės Tarybos remiamas tinklas, kuriam priklauso 18 Šiaurės ir Baltijos šalių dailės akademijų. Tinklas skatina tarptautinį narių bendradarbiavimą (įvairūs projektai, ilgalaikis ir trumpalaikis studentų ir dėstytojų mobilumas). KUNO tinklas veikia jau gana seniai. Idėja sukurti KUNO tinklą kilo siekiant paskatinti glaudesnį 18 aukštųjų dailės mokyklų Šiaurės ir Baltijos šalyse bendradarbiavimą, taip pat ieškant naujų tokio bendradarbiavimo formų.Kaip sekasi VDA būti KUNO tinklo koordinatoriumi?

Mūsų pagrindinis tikslas koordinuojant KUNO tinklą yra sukurti kuo daugiau trumpalaikio mobilumo galimybių studentams bei dėstytojams ir padėti jomis naudotis, toliau stiprinti Vilniaus dailės akademijos įvaizdį Šiaurės ir Baltijos šalyse, skatinant tarptautiškumo plėtrą.

Kaip Lietuvoje sekėsi įgyvendinti „Nordplus“ projektus, ar džiugino

grįžtamasis dalyvių bei svečių ryšys?

Malonu, kad sulaukiame nuostabių atsiliepimų iš KUNO tinklo mobilumo dalyvių. Pasibaigus tiek trumpalaikių, tiek ir intensyvių kursų projektams, dalyviams išsiunčiame grįžtamojo ryšio anketas, prašydami pasidalinti įspūdžiais ir pateikti rekomendacijų. Absoliuti dauguma dalyvaujančių studentų gerai vertina galimybę įgyti tarptautinės patirties apie studijuojamą dalyką per koncentruotą studijų laikotarpį (5–10 dienų). Šis mobilumo tipas ypač tinka tiems studentams, kurie dėl darbo ar kitų asmeninių aplinkybių neturi galimybės išvykti ilgesniam laikotarpiui studijuoti ar atlikti praktiką užsienyje.

Mes dažnai kalbame apie besimokančiųjų motyvaciją, o kaip Jūs motyvuojate save ir kolegas?

Vilniaus dailės akademijos studentai ir darbuotojai labai noriai dalyvauja tarptautinėse veiklose, mainuose, mobilumo projektuose. Džiaugiamės, galėdami pasiūlyti savo studentams ir kolegoms platų tarptautinio bendradarbiavimo veiklų spektrą. Turime ne vieną pavyzdį, kai studentas, sudalyvavęs pas mus KUNO trumpalaikiuose kursuose, vėliau atvyko studijoms kaip mainų studentas arba net įstojo į antrosios pakopos studijų programas kaip nuosekliųjų studijų studentas.

Lina Koseleva, Vilniaus dailės akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja

Kaip gimsta projektinės veiklos idėjos?

Paprastai visi Vilniaus dailės akademijos padaliniai turi įvairių idėjų, bet ne visada žino, kokiais finansavimo šaltiniais ar mechanizmais galima pasinaudoti, norint jas realizuoti. Pagrindinis mano uždavinys – padėti kolegoms įgyvendinti idėjas, pasinaudojus tarptautinių programų siūlomomis galimybėmis.

 Kas motyvuoja dirbant su „Nordplus“ projektais? Kokią prasmę matote savo darbe?

Motyvuoja mobilumo dalyvių atsiliepimai ir jų išreikštas noras turėti kuo daugiau panašių galimybių ateityje.

Jei turėtumėte galimybę projektinėje veikloje ką nors pakeisti vienu burtų lazdelės mostelėjimu, kas tai būtų?

„Nordplus“ programa veikia puikiai, ji nereikalauja biurokratinių procesų, todėl jos įgyvendinimas yra gana lengvas. Vienintelis pageidavimas ką nors pakeisti būtų padidinti skiriamų stipendijų dydį. Ko palinkėtumėte sau, savo kolegoms, projektų dalyviams, projektų partneriams? Palinkėčiau „užkrėsti“ noru dalyvauti „Nordplus“ projektuose.

Ar juntamas pokytis ar poveikis Jūsų organizacijai įgyvendinus/įgyvendinant „Nordplus“ projektus?

Vilniaus dailės akademijos dalyvavimas „Nordplus“ projektuose yra labai svarbus, nes sukuria didesnį tarptautinio bendradarbiavimo galimybių spektrą. Taip pat „Nordplus“ projektai puikiai tinka įgyvendinant tarptautines kūrybines dirbtuves, kurias vykdo beveik kiekviena Vilniaus dailės akademijos studijų programa.

Kokią Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvą įžvelgiate Jūs ir Jūsų organizacija?

Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis pastarųjų dienų įvykių akivaizdoje. Manau, kad šis bendradarbiavimas ateityje tik intensyvės.