Skaitmeninis mokymas turi būti įtrauktas į švietimą: Šiaurės šalių patirtis

Net ir maži vaikai turi būti mokomi naudojant skaitmenines priemones.  Ugdant vaikų kūrybiškumą, mokant juos žaisti, kalbėti, dainuoti, išsakyti savo nuomonę turi būti taikomas tiek tradicinis, tiek skaitmeninis mokymas. Visose Šiaurės šalyse pedagogai susiduria su tuo pačiu iššūkiu: skaitmeninis mokymas turi būti įtrauktas į švietimą. Tačiau kaip?

Anniqa Lagergren yra Švedijos Halmstado universiteto  pedagogikos dėstytoja . Ji suvokė šios problemos aktualumų, susirado partnerių Šiaurės šalyse ir  2015 m.  įkūrė ikimokyklinio amžiaus vaikų elektroninio mokymo tinklą DILE.

„Projektas pradėtas sėkmingai vykdyti, nes jo vykdyme dalyvauja universitetų, švietimo institucijų, savivaldybių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovai. Studentai tiesiogiai taiko naujus metodus ikimokyklinėse įstaigose, todėl žinia apie jų rezultatus plinta labai sparčiai“ ,– sako Anniqa Lagergren.

Nepaisant to, kad Šiaurės šalys dažnai pirmauja ikimokyklinio amžiaus vaikų skaitmeninio mokymo ir pedagogikos srityje, mokslinių tyrimų šia tema yra labai mažai. Labai trūksta praktinių pavyzdžių ir dar labiau patarimų mokytojams ir pedagogams, kurie nori taikyti skaitmeninį mokymą. Tikimasi, kad DILE tinklas padės išspręsti šią problemą.

„Dauguma mokytojų ir pedagogų nežino, kaip taikyti skaitmeninį mokymą. Mokymo programose numatyta, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos turi naudoti skaitmenines priemones, tačiau šios priemonės vaikams bus naudingos tik tuomet, kai skaitmeninė veikla bus orientuotą į švietimą ir mokymą“, – teigia Anniqa.

Tėvų nuogąstavimai

Anniqą Lagergren nustebino tai, kad viena iš pagrindinių problemų skatinant skaitmeninį mokymą yra tėvų nuogąstavimai.

„Tėvams atrodo, kad planšetiniai kompiuteriai gali būti naudojami tik žaidimams ir vaizdo medžiagai peržiūrėti. Jų manymu, vaikams nereikėtų duoti kompiuterių arba riboti jų naudojimą. Todėl mes patariame pedagogams, kaip reikėtų paaiškinti tėvams, kad mes naudojame kompiuterius vaikų švietimo ir mokymo tikslais”,– pasakoja Anniqa Lagergren.

Tokie nuogąstavimai pastebimi tarp Šiaurės šalių tėvų. Apie tai kalba Islandijos universiteto Švietimo fakulteto ikimokyklinio amžiau vaikų švietimo ir informacinių technologijų dėstytoja doc. Svava Pétursdóttir.

„Tėvai nenori, kad jų vaikams būtų siūloma dar daugiau beprasmių kompiuterinių žaidimų. Todėl tėvams reikia paaiškinti, kad kompiuteriai bus naudojami kūrybinei ir interaktyviai veiklai. Be to, kai kurie žmonės nepalankiai žiūri į informacines technologijas”, – savo mintimis dalijasi Svava Pétursdóttir.

Ji suvokia, kaip svarbu apie tai kalbėti ir kad reikia šį klausimą rimtai spręsti.  Apskritai, yra daug pedagogų ir mokytojų, nepalankiai nusiteikusių informacinių technologijų atžvilgiu. Jų nuomone, vaikai prie kompiuterių tuščiai praleidžia daug laiko. Todėl Svava Pétursdóttir su savo kolegomis bei savivaldybių ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų atstovais Islandijoje sukūrė tinklaraštį, kuriame skelbiami visi gerosios (ir blogosios) praktikos pavyzdžiai. Nors tinklalapis buvo pradėtas rašyti visai neseniai, Svava Pétursdóttir tikisi, kad per artimiausius metus jis išpopuliarės ir išaugs.

„Būtų nuostabu, jei visi projekte dalyvaujantys ikimokyklinio ugdymo mokytojai papasakotų, ką jie veikia. Apie jų veiklą sužinotų visi ir daugiau mokyklų galėtų pasinaudoti jų patirtimi“, – sako Svava Pétursdóttir.

Jos teigimu, kai pedagogai ir tėvai pamato konkrečius pavyzdžius ir geriau įvaldo technologijas, jie liaujasi nuogąstavę.

„Savaitės vaikas“

Reikjaviko savivaldybė pasekė Helsinkio kolegų pavyzdžiu. Reikjaviko ikimokyklinio ugdymo įstaigos įgyvendina projektą „Savaitės vaikas “. Vaikai paeiliui ima fotoaparatą ir fotografuoja tai, kas jiems patinka.  Po to jie aptaria nuotraukas su pedagogu ir pristato jas vaikų grupei, kuriai jie priklauso.

„Reikjaviko savivaldybė paskyrė vaikams prizą. Tėvai siunčia nuotraukas, o vaikai eina į žaidimų aikštelę ir fotografuoja. Vaikai nuotraukų peržiūrą vadina kinu. Jie turi projektorių, ir ši veikla yra lingvistinio ugdymo dalis”,– pasakoja Svava Pétursdóttir.

Anniqa Lagergren teigia, kad labai svarbu, jog vaikai galėtų išreikšti savo mintis ir jausmus. Ši nuostata įtvirtinta Vaiko teisių konvencijoje. Nuotraukų formatas suteikia galimybę saviraiškai.

„Per pastaruosius metus Švedijoje labai padaugėjo vaikų, kurių gimtoji kalba nėra švedų. Yra daug vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių negali kalbėti švediškai. Todėl skaitmeninės fotonuotraukos dažnai yra labai svarbi priemonė, padedanti vaikams ir pedagogams geriau suprasti vieni kitus bei užmegzti dialogą“, – aiškina pedagogė.

Anniqa Lagergren sako, kad dažniausiai sunku pasirinkti tinkamą laiką ir nuspręsti, kada pasiruošti fotoaparatus ir planšetes bei kokias išraiškos formas pasirinkti tam tikrame kontekste.

„Kartais išraiškai geriausiai tinka vaidinimas. Kai kada jį reikėtų įrašyti, kad vaikai galėtų vėliau pasižiūrėti. Kyla  klausimas, kuriais atvejais ...“, –  pasakoja Anniqa Lagergren.

Tokie pavyzdžiai yra labai svarbūs įgyvendinant DILE projektą, juos reikėtų kaupti bendrame internetiniame portale,  aptarti su dalyviais ir rinkti duomenis būsimiems tyrimams.

Įgyvendinant projektą dalyvauja visi dalininkai

Labai svarbu, kad įgyvendinant tinklo DILE projektą dalyvauja visi ikimokyklinio ugdymo dalininkai.  Tiek Svava Pétursdóttir, tiek Anniqa Lagergren pažymi, kad savivaldybių administracijos glaudžiai bendradarbiauja su universitetų mokslininkais.

„Vykdydami projektą norėtume atlikti išsamų mokslinį tyrimą. Turime sukaupti duomenis apie tai, kas pavyko ir kas nepavyko”, – sako Svava Pétursdóttir.

Ji yra patenkinta rezultatais, kurie jau pasiekti. Būdama skaitmeninio mokymo ir ikimokyklinio ugdymo specialistė, ji džiaugiasi, kad  buvo pakviesta dalyvauti projekte. Pirmiausia reikėjo užmegzti ryšius, sukaupti žinias ir išbandyti metodus su pedagogais ir vaikais. Jos manymu, šis tikslas pasiektas.

„Svarbūs tiek konkretūs pavyzdžiai ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek moksliniai tyrimai. Jie tarpusavyje susiję. Jei aš kažko išmokau savo studentus – būsimus mokytojus, jie šias žinias ir praktiką gali panaudoti ikimokyklinio ugdymo įstaigose”, – teigia Svava Pétursdóttir.

Informacija apie projektą

Projekto dalyviai:

• Halmstado universitetas (koordinatoriai)
• Varbergo savivaldybė
• Telemarko universitetinis koledžas
• Islandijos universitetas
• Kongsbergo savivaldybė
• Olborgo universitetas
• Reikjaviko savivaldybė
• Abo akademijos universitetas
• Pedersero savivaldybė

Tinklaraštis: Skaitmeninis mokymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Straipsnio autorius

Joan Rask