Mokytojai tapo kūrybingesni ir labiau pasitikintys savimi
„Skaitykite ir supraskite,“ - tai buvo „Nordplus“ bendradarbiavimo projekto, kuriame dalyvavo trys švedų kalbos mokančios mokyklos iš trijų skirtingų šalių, tema. Projektas pagerino vaikų skaitymo suvokimą tiek, kad projekte naudoti metodai tapo nuolatiniai.
Kai 7-12 metų vaikai nesupranta, ką jie skaito, tai gali būti mokytojų arba mokyklų vadovų kaltė. Hökåsenskolan mokykla Vesteroso mieste nusprendė tai pakeisti. Vaikai turi geriau suprasti, ką jie skaito švedų kalba, o vietoje pagalbos ieškojimo kitose lingvistinėse šakose, mokytojos susisiekė su Alanduose ir Turku mieste esančiomis suomiškomis mokyklomis, kuriose pirmoji mokoma kalba yra būtent švedų. „Suomija puikiai moko skaityti, todėl norėjome atidžiau pažvelgti į tai, kas daroma gerai. Norėjome palyginti mokymo programas, todėl mums buvo svarbu bendradarbiauti su švediškomis mokyklomis”, sako Helene Gregers Varg. Tai tapo vaisingo projekto, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir kompetencijos gerinimui trijose visiškai paprastose mokyklose, pradžia. Tai buvo vykdoma per susitikimus, metodų keitimąsi, bendras mokymo platformas ir dalijimąsi teorinėmis žiniomis apie tai, kas geriausiai skatina skaitymo suvokimą.
Svarbu buvo tai, kad visi atitinkami trijų dalyvaujančių mokyklų mokytojai dalyvavo projekte. Sofi Ekholm yra „Kälibo“ mokyklos vadovė Alanduose ir ji iškart žinojo, kad „Kälibo“ mokykla privalo dalyvauti. „Turėjome pagerinti skaitymo supratimą. Mes žinojome, kad jis nebuvo tokio lygio, kokio turėjo būti, todėl turėjome pradėti nuo mokytojų”, sako Sofi Ekholm. Ji buvo šios mokyklos direktorė nuo 2006 m., o pačiai Sofi Ekholmui buvo svarbu, kad mokyklos mokytojai matytų naujojo projekto tikslą. „Pradžioje aš labai jaudinausi. Mokytojai nelabai norėjo įsitraukti į projektą, bet kai supratau, kad turiu jiems skirti daugiau laiko priprasti prie darbo su naujais metodais, mokytojai pradėjo geriau pamatyti projekto naudą”, sako Sofi Ekholm. O tada rezultatai pradėjo ryškėti. „Svarbu buvo tai, kad mokytojai galėjo pasiruošti ir kartu tobulinti savo kompetenciją. Projektas buvo tikrai geras, o mokytojai dabar laimingesni”, sako direktorė.
Laikas yra svarbus
Alanduose šiam projektui kiekvieną mėnesį buvo paskiriamas tam tikras laikas. Tai veikė kitaip nei Hökåsenskolan mokykloje Švedijoje, nes laikas buvo vienintelis dalykas, kurio Helene Gregers Varg projekto metu iš tikrųjų pritrūko. „Mokykloje mums pritrūko laiko įsitraukti į projektą tiek, kiek būtume norėję”, sakė ji. Jos dvi kolegės mokytojos Katarina Kumlin ir Jenny Åkerholm linkteli pritardamos ir visos trys moterys jaučia, kad trūko laiko apmąstymams ir pamokų paruošimui naujuoju būdu. Tačiau tai yra vieninteliai trūkumai, kuriuos jos gali įvardinti. „Buvo įdomu dalyvauti pamokose; gauti patarimų ir idėjų bei išgirsti, kaip kiti dirba su skaitymo suvokimu. Nors mokiniai iš trijų šalių nėra tokie skirtingi, mes, mokytojai, labai dažnai mokome labai skirtingais metodais”, sako Jenny Åkerholm. Katarina Kumlin pabrėžia, kad jai buvo labai svarbu susipažinti su kitų mokytojų taikomais metodais, apie kuriuos ji iki šio projekto nieko nebuvo girdėjusi. „Šiandien aš dažnai naudoju judesiais paremtus mokomuosius vaizdo įrašus. Mačiau tai veikiant, kai lankėmės „Cygneus“ mokykloje Turku mieste, ir aš tikrai tuo naudojuosi dabar “ - sako ji.
Projektas padarė teigiamą poveikį visoms trims Švedijos mokytojoms iš Vesteroso - tiek profesionaliai, tiek asmeniškai. Jų apsilankymas Alandų salose ir Turku buvo pirmasis kartas, kai jos turėjo galimybę išvykti į užsienį darbo reikalais. „Tai labai pakeitė dialogus tiek bendraujant su kolegomis, su kuriomis keliavome, tiek su tais, kuriuos ten susitikome. Tai buvo neįtikėtina, o taip pat buvo svarbu aptarti labiau profesionalius klausimus. Kai pakeičiate savo įprastą aplinką, atsiranda nauji pokalbiai“, sako Jenny Åkerholm. Vienas iš dalykų, kuriuos ji vis labiau suprato, buvo vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičiaus poveikis mokymo galimybėms. „Kai mes grįžome iš Alandų salos, buvo šiek tiek sunku pamatyti savo klases, kai kiekvienoje iš jų buvo iki 28 mokinių. Vienai klasei tenka apie 1,5 mokytojo, kai tuo tarpu jie turi 18 mokinių ir du mokytojus. Todėl mums galbūt dar labiau reikia paskatinimo ir idėjų, kurios galėtų pagerinti mūsų mokymo kokybę“, sako Helene Gregers Varg.
Teigiami dalykai plinta
Teigiami pokyčiai lėmė tik daugiau gerų dalykų. Alandų salose direktorė Sofi Ekholm pasiekė gerų rezultatų ne tik mokant švedų kalbos, bet ir kalbant apie kitus dalykus. „Dabar mokytojai peržiūri tekstus ir žodžius su vaikais ir klausia „ką tai reiškia?“. Anksčiau buvo stengiamasi aiškinti kuo daugiau ir buvo manoma, kad dėl to mokiniai supras geriau, tačiau suprasdavo ne visi“, sako ji. Ji pabrėžia, kad vienas reikšmingiausių pokyčių yra tas, kad buvo atsisakyta švediškų vadovėlių. Vietoje to mokytojai naudoja literatūrinius tekstus. „Čia, „Källbo“ mokykloje, mokytojai mano, kad įvyko didelis pokytis, ir jie savo darbe tai patiria kiekvieną dieną. Jie nebėra apriboti vien vadovėliais ir dabar dirba visai kitaip. Jie yra laisvesni, o savo kūrybiškumą ir profesinius įgūdžius naudoja tiesioginiu būdu“, sako Sofi Ekholm. Ji teigia, kad į mokymą gali būti įtraukti visų rūšių literatūros tekstai. Mokytojas nusprendžia ir pasirenka bei įtraukia tai, kas geriausiai tinka klasei ir kiekvienam mokiniui. Mokant dažnai remiamasi švedų, skandinavų ir tarptautiniais autoriais.
Tai duoda daugiau, nei atima
„Svarbiausia yra rezultatai, o jie dabar ypatingai geri. Dalyvauti tokiame projekte bei pasisemti mokomosios patirties buvo nepaprastai verta! Tai yra neabejotinai reiklus projektas, bet jis duoda daugiau nei atima - o tai taip pat yra ir smagu - todėl noriu visiems rekomenduoti sudalyvauti tokiame projekte“, sako Sofi Ekholm. Projektas buvo tiesiogiai skirtas mokytojams, tačiau naudos gavo ir mokiniai, ir mokyklų vadovai. Vadovai sudarė savo tinklą. „Žinoma, mes kalbėjome ne tik apie projektą, bet ir apie kitus dalykus, tokius kaip darbuotojų politika ir tai, kaip mes vadovaujame mokykloms. Susitikimai su kitais vadovais leido man geriau suprasti, kaip į projektą galiu įtraukti visus mokytojus, todėl dalyvavimas man buvo tikrai naudingas“, tęsia ji.
Dalyvauti turėjo visi, bet keliavo nedaugelis
Kai projekte dalyvauja visa mokykla, kyla dideli bendravimo ir motyvavimo iššūkiai. Tai patyrė ir pati Sofi Ekholm, ir minėtosios trys mokytojos iš Švedijos. Į susitikimus keliavo tik 5–6 mokytojos. Grįžę jos turėjo pasidalyti savo patirtimi ir naujais metodais su savo kolegomis. „Iš pradžių tai nebuvo lengva, todėl projektas buvo diskusijų tema kiekvieno susitikimo metu. Bet mums pavyko!“, paaiškina Jenny Åkerholm. Katarina Kumlin linkteli ir tęsia: „Kitų mokytojų darbo stebėjimas ir analogiškų problemų sprendimas mane labai įkvepia“, sako ji. Svarbiausias pokytis buvo literatūriniai tekstai. „Pamatėme, kaip literatūriniai tekstai tapo pagrindine mokymo dalimi, kai Turku mokyklos vaikai dirbo su savo tekstais ir istorijomis. Nors anksčiau to nedarėme niekada, dabar tai darome labai dideliu mastu“, sako Helene Gregers Varg.
Jos visos sutinka, kad bendradarbiavimas su mokyklomis iš kitų šalių mokiniams padarė didelį dvejopą poveikį. Pirmasis yra pats mokymas, o antrasis – kultūrinis poveikis. Jie įsitikinę, kad suaugusiųjų bendradarbiavimas Skandinavijos šalyse ir įkvėpimas daryti naujus dalykus vaikams buvo naudinga. Jei norite mesti iššūkį savo požiūriui ir nuomonei, būtinai dalyvaukite projekte su kitomis šalimis. Svarbiausia yra visų trijų mūsų mokyklų sukurtas mokytojų tinklas. Tikimės, kad tai tęsis ir jau planuojame matematikos skaitymo suvokimo programą“, sako Helene Gregers Varg.
Autoriai: Eva Einarsdóttir
Katarina Kumlin ir Jenny Åkerholm
Tekstas verstas iš anglų k.
