„Nordplus Junior“ paprogramė. Geroji praktika - Šiaulių „Romuvos“ progminazija

Dirbant mokykloje su mokiniais, man yra labai svarbi mokymosi visą gyvenimą idėja, nuolatinis švietimo ir mokslo kokybės gerinimas, bendradarbiavimas su kolegomis ir užsienio partneriais bei pasikeitimas patirtimi ir gerosiomis praktikomis, kurias pritaikau klasėje su mokiniais. „Nordplus“ programa suteikia visas šias galimybes ir skatina tobulėti profesinėje srityje.

Kaip sužinojote apie „Nordplus“ programą?

Esu dėkinga Švietimo mainų paramos fondui. 2015 metais vykdant „Erasmus+“ projektą, su fondu glaudžiai bendradarbiavome aktualiais klausimais. Vėliau administruojamais projektais domėjausi pati, suradau jau dalyvavusių programos veikloje kolegų, man buvo naudinga ir įdomi jų patirtis.

Kas paskatino dalyvauti šioje programoje?

Smalsumas naujovėms, galimybė dalintis gerąja patirtimi, anglų kalba bendradarbiauti su Šiaurės ir Baltijos šalių mokytojais ir mokiniais, mokymas(is) netradicinėje aplinkoje bei noras tobulėti profesinėje srityje. „Nordplus“ programos veiklose Šiaulių „Romuvos“ progimnazija dalyvauja nuo 2015 metų. Esame sėkmingai įvykdę tris „Nordplus Junior“ projektus, o šiais mokslo metais gavome finansavimą dar dviem projektams.

Kaip gimsta pirminė idėja apie projekto temą/turinį?

Pirmojo projekto tema gimė pradėjus domėtis kaimynų latvių kalba ir kultūra. Projekto idėja buvo pasidalinti gerąja patirtimi su kaimyninės Latvijos „Stalbės“ vidurine mokykla, palyginti vienintelių likusių baltų genčių lietuvių ir latvių kalbas ir kultūras, o bendrųjų kompetencijų idėją padiktavo viena iš „Nordplus“ programos prioritetinių temų. Projekto pirminė idėja kilo projektų darbo grupės kolegoms diskutuojant apie tai, jog būtų naudinga ir įdomu progimnazijos mokinius sudominti baltų genčių istorijas, palyginti lietuvių ir latvių kalbas bei gyvai, kasdieniškose situacijose bendraujant anglų kalba mokytis ir tobulinti labai reikalingas gyvenime bendrąsias kompetencijas. Projekto turiniui labai svarbi projekto idėja ir ją atskleidžianti tema. Panašiai gimė ir kitų projektų idėjos bei temos. Projektų veiklas talpinome internete:

• https://projectromuvahojene.jimdofree.com/
• https://projectromuvanilo.weebly.com/
• https://projectromuvastalbe.jimdofree.com/

Ką labiausiai vertina projekte dalyvaujantys mokiniai, koks yra didžiausias jų pasiekimas?

Mokiniai labiausia vertina patį dalyvavimą projektinėse veiklose. Jiems svarbus gyvas ir prasmingas bendravimas su Europos šalių mokiniais, pasikeitimas patirtimi ir žiniomis, gyvenimas priimančiose šeimose, kultūrų pažinimas.

Kas įgyvendinant projektą Jus džiugina labiausiai?

Galimybė gyvai susipažinti su Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo sistemomis ir jų ypatumais yra neįkainojama patirtis, kuri skatina tobulėti profesinėje srityje, visą gyvenimą mokytis, kaip ir sudominti mokinius.

 Ar bendradarbiaudami su kolegomis iš kitų šalių pajutote kultūrinių skirtumų?

Bendradarbiaudami su Šiaurės ir Baltijos šalių kolegomis didesnių kultūrinių skirtumų nepajutome. Kolegos, mokiniai ir jų šeimos buvo geranoriški, darbštūs, žingeidūs ir supratingi.

 Kaip sekėsi įgyvendinti „Nordplus“ projektus Lietuvoje, ar užsimezgė grįžtamasis ryšys tarp dalyvių ir svečių?

Prieš vykdami į kitą šalį kartu su projektų partneriais kruopščiai suderiname veiklas bei visus organizacinius klausimus. Mums labai pasisekė su visais projektų partneriais ir galiu tik pasidžiaugti, kad tai yra labai darbštūs ir atsakingi kolegos. Projektų veiklos Lietuvoje ir Europos šalyse buvo įgyvendinamos sklandžiai, pagal projektų veiklų tvarkaraščius ir numatytas bei kruopščiai iš anksto suderintas programas, nepatyrėme jokių netikėtumų. Ir Lietuvoje projektų partneriai aktyviai įsitraukdavo į visas veiklas, mokėsi, stebėjo, tyrinėjo, o veiklų ir projektų pabaigoje sulaukdavome padėkų ir pagyrimų. Tai labai motyvuoja vykdant projektus.

 Kokia buvo Jūsų projektinės veiklos pradžia, kokių sulaukėte iššūkių?

Pradžia projektinėje veikloje visada kelia daug iššūkių ir klausimų, į kuriuos atsakymų ieškoti turi pats, domėdamasis, gilindamas žinias, daug bei atkakliai šioje srityje dirbdamas negailint laiko ir pastangų, bet svarbiausia šioje veikloje yra matyti prasmę. Tokia buvo ir mano pradžia. Kiekvieno projekto įgyvendinimas suteikdavo vis daugiau patirties profesinėje srityje, gerino bendravimą tiek su savo progimnazijos, tiek ir su kitais Šiaurės bei Baltijos šalių pedagogais.

Ką labiausiai vertinate savo profesinėje (projektinėje) kasdienybėje?

Labai svarbus yra geranoriškas, kolegiškas bendravimas ir bendradarbiavimas, projekto grupės darbo komandos vidinė komunikacija, optimistiškas požiūris ir progimnazijos vadovų palaikymas.

Kaip Jūs motyvuojate save ir kolegas?

Vykdant projektinę veiklą labai svarbu dirbti noriai, pajusti rezultatus. Tuomet negaila nei laiko, nei pastangų siekiant prasmingų tikslų ir rezultatų, nes nereikia jokio papildomo motyvavimo – prasmė savaime motyvuoja. Manau, kad ir kolegos tam pritartų. Kiekvienas besimokantysis turi pats suvokti tą prasmę, nes tai nėra objektyvus dydis. Tai reiškia, kad nėra vienos aiškios, visų vienodai suvokiamos prasmės. Kitaip sakant, prasmę mes kuriame patys. Todėl pirmiausiai ją susikuriame sau. Matau, kokia tiek man, tiek ir mano kolegoms yra svarbi mokymosi visą gyvenimą idėja, nuolatinis tobulėjimas, mokymosi turinys, strategijos, švietimo kokybės gerinimas ir teigiamas vidinis mikroklimatas.

Kaip gimsta projektinės veiklos idėjos?

Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje mokymosi procesą organizuojame taip, kad mokiniai kuo daugiau gebėjimų ir žinių įgytų praktinėje ir kūrybinėje veikloje, plėtodami jau turimą patirtį. Projektinė veikla tam yra labai tinkama. Projektų sumanymus, temas, veiklų idėjas generuojame projekto darbo grupėje, joje dalyvauja mokyklos vadovai ir įvairių dalykų mokytojai. Į šį procesą įtraukiame mokinius, tuomet kūrybiškai bendradarbiaudami suplanuojame tikslingas projekto veiklas.

Kas motyvuoja įsitraukti į „Nordplus“ projektus?

Tai puiki galimybė tobulėti, mokytis, įgyti naujų patirčių, įgūdžių, kuriuos galima pritaikyti ar jais pasinaudoti tiesioginiame savo darbe su mokiniais.

Jei turėtumėte galimybę projektinėje veikloje ką nors pakeisti vienu burtų lazdelės mostelėjimu, kas tai būtų?

Labai smagus klausimas, pasvajokime... Nuoširdžiai palinkėčiau, kad visi, kurie imasi šios veiklos, joje įžvelgtų prasmę. Nes ji yra svarbiausia.

Ar įgyvendinus/įgyvendinant „Nordplus“ projektus pasijuto jų poveikis Jūsų organizacijai, ar esama pokyčių?

Įgyvendindama „Nordplus“ projektus, Šiaulių „Romuvos“ progimnazija plėtoja Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą švietimo srityje, taip prisidėdama prie Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo regiono formavimo, o dalyvaudama procese naudojasi pažangiosiomis švietimo priemonėmis ir jas platina, nes nuolat keičiamasi patirtimi ir gerąja praktika, skatinamas visą gyvenimą trunkantis mokymasis, tobulinama švietimo sistemų kokybė, diegiamos inovacijos, dalijamasi informacija apie ugdymo projektus, mainus ir tinklų formavimą, gerinamas Šiaurės ir Baltijos šalių kalbų ir kultūrų tarpusavio supratimas. Visa ta prisideda prie progimnazijos vizijos tapti modernia, nuolat tobulėjančia europietiška organizacija, sudaro sąlygas pritaikyti mokymą(si) individualiems kiekvieno mokinio poreikiams, ugdo kūrybiškumą, žingeidumą, visuminį požiūrį į pasaulį. Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyva.

Kokią ją įžvelgiate Jūs ir Jūsų organizacija?

Palaikyti glaudžius bendradarbiavimo ryšius tarp Šiaurės ir Baltijos šalių, dalintis žiniomis ir gerąja praktika bei stiprinti švietimo kokybę.

Ko palinkėtumėte sau, savo kolegoms, projektų dalyviams, projektų partneriams?

Visiems linkiu sėkmės ir įkvėpimo įgyvendinant „Nordplus“ programos projektus, būtinai įgyti geros patirties, o svarbiausia – šioje veikloje visuomet įžvelgti prasmę.

 Šiaulių „Romuvos“ progimnazija

Gitana Petrušienė, Šiaulių Romuvos progimnazijos anglų kalbos mokytoja