Šiaurės šalių interneto svetainė siūlo naujas galimybes klausos sutrikimų turinčiam jaunimui

Autorius: Joan Rask

Projektas praplečia socialinę jaunimo erdvę. Taip teigia norvegų bendrovės „Supervisuell“, kuri specialiai kurtiesiems kuria filmus ir kitą vaizdinę medžiagą, generalinis direktorius Finn’as Arild’as Thordarson’as. „Supervisuell“ – tai viena iš trijų Šiaurės šalių partnerių projekte „TegNorden“, kurio tikslas – suteikti galimybę kurtiesiems ir klausos sutrikimų turintiems vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems patobulinti savo gestų kalbą, kad galėtų suprasti vieni kitus visose Šiaurės šalyse, o tiksliau – kad suprastų vieni kitus švedų, norvegų ir danų kalbomis. Skirtingose šalyse gestų kalba skiriasi.

„Interneto svetainė „TegNorden“ palengvina jaunų žmonių komunikaciją su kitais kurčiaisiais Šiaurės šalyse, nes šioje svetainėje paaiškinami skirtumai, o to ir reikia jaunimui“, – sako Finn’as Arild’as Thordarson’as.

Problema ta, kad Norvegijoje daug kurčiųjų mokyklų yra uždaromos. F. A. Thordarson’as įsitikinęs, kad dėl to jaunimui dar sunkiau užmegzti ryšius su kitais klausos sutrikimų turinčiais asmenimis.

„TegNorden“ yra puiki atsvara, nes jaunimas pamato, kad įmanoma susipažinti su bendraminčiais tiek savo šalyje Norvegijoje, tiek kitose Šiaurės šalyse“, – teigia jis.

Tai tikrai sudėtinga, kai esi jaunas ir turi klausos sutrikimų, o vienintelė tavo komunikacija vyksta kalba, kuri šimtu procentų yra arba vaizdinė, arba rašytinė. Telefonas nėra galimybė, o virtualūs susitikimai pasiteisina tik tuo atveju, kai žmonės pažįsta vieni kitus ir yra tos pačios tautybės – taigi, bendrauja ta pačia gestų kalba.

Danijoje apie 4 000 kurčiųjų bendrauja gestų kalba. Norvegijoje šis skaičius siekia apie 5 000 asmenų, o Švedijoje – beveik 10 000. Danijos kurčiųjų televizijos laidų rengėja bei vedėja ir buvusi Danijos projekto vadovė Olivia Egeberg pabrėžia, kad „TegNorden“ yra labai vertingas projektas jaunų žmonių tapatumui.

„Danija yra nedidelė šalis, todėl labai svarbu, kad Danijos jaunimas gali susirasti draugų Šiaurės šalyse. Iš savo patirties galime pasakyti, kad svetainė padeda geriau suvokti savo kaip kurčiojo ir kaip asmens tapatumą bendraujant su didesniu bendraminčių ratu“, – teigia O. Egeberg.

Sukurta jaunimo

Interneto svetainės dizainą ir turinį didžiąja dalimi sukūrė klausos sutrikimų turintis jaunimas. Ji reikšminga daugybe aspektų – interneto svetainė veikia, kaip numatyta, t. y. ji yra Šiaurės šalių jaunų kurčiųjų ir kitų klausos sutrikimų turinčių asmenų kultūrinė susitikimų vieta. Be to, projektas yra vykdomas laisvalaikiu.

„Jauni neprigirdintys asmenys sunkiai randa darbą laisvalaikiu. Tai sunku klausos sutrikimų neturintiems asmenims, ką jau kalbėti apie mūsų jaunimą. Dalyvavimas šioje veikloje tapo galimybe patekti į darbo rinką“, – sako Viktor’as Jæderlund’as iš Švedijos projekto partnerio Döviana instituto.

Jis paaiškina, kad projekte dalyvaujantys jaunieji švedai džiaugėsi tarptautinio bendradarbiavimo galimybe; jie taip pat įgijo praktinių žinių. Jos šiuo metu laisvai prieinamos visiems Švedijoje ir kitose Šiaurės šalyse.

„Interneto svetainėje esantys filmai informuoja, pavyzdžiui, apie kurčiųjų švietimo galimybes Norvegijoje, Danijoje ir Švedijoje. Tai reiškia, kad jaunimas atranda švietimo galimybes kitose šalyse, o kurtieji taip pat turi galimybę susirasti draugų užsienyje“, – priduria jis.

Draugystės tarp jaunuolių ir ne tik tarp jų užsimezgė jau tada, kai buvo kuriami filmai.

„Patyriau daug teigiamų emocijų ir vis dar palaikau ryšį su daugybe projekte dalyvavusių žmonių. Tai išties buvo puiku“, – sako V. Jæderlund’as.

Geriau nei tikėtasi

Viktor’as Jæderlund’as pripažįsta, kad vykdant projektą kilo tam tikrų problemų. Jo manymu, pačioje pradžioje lūkesčiai dėl svetainės funkcijų buvo per dideli.

„Kai suderinome ambicijas ir ekonomiką su galutiniu produktu, viskas pakrypo geresne linkme“, – teigia V. Jæderlund’as.

Finn’as Arild’as Thordarson’as pritardamas linkteli.

„Norvegija yra didelė šalis, tad negalėjome apimti visų kalbos variacijų. Aš tikrai būčiau norėjęs įtraukti Lofoteno salyną, šiaurės pašvaistę ir samių kultūrą“, – teigia jis.

Visi trys projekto partneriai labai patenkinti galutiniu produktu – interneto svetaine trimis kalbomis (danų, norvegų ir švedų), parodančia dažniausiai pasitaikančius nacionalinius ženklų ir gestų skirtumus ir suteikiančia galimybę kurtiesiems bendrauti trijose gestų kalbos kultūrose.

„Interneto svetainė dar geresnė nei tikėjausi – puikus jausmas ją sukūrus. Tokiame projekte kaip šis bendradarbiavimas yra nepaprastai svarbus ir iki šiol jis buvo vykdomas sėkmingai“, – sako Viktor’as Jæderlund’as.

Nors visi patenkinti projektu, jo perspektyvos bauginančios.

Neaiški ateitis

Olivia Egeberg paragino visas kurčiųjų mokyklas Danijoje naudoti interneto svetainės medžiagą ir įtraukti ją į mokymą apie Šiaurės šalis.

„Nesame atlikę tiesioginių medžiagos vertės tyrimų, tačiau tikimės, kad ji naudojama. Deja, niekas neprisiėmė atsakomybės už svetainės palaikymą ir vystymą ateityje, taigi neaišku, kas bus toliau“, – teigia O. Egeberg.

O. Egeberg nėra vienintelė, kuri svajoja apie projekto tęstinumą. F. A. Thordarson’as ir V. Jæderlund’as taip pat tikisi, kad projektas bus prikeltas naujam gyvenimui. Visi trys partneriai nori tęsti bendradarbiavimą ir plėsti svetainę, pildydami ją Šiaurės šalių medžiaga, skirta jaunimui.

„Svetainė padeda stiprinti jaunuolių kaip klausos sutrikimų turinčių asmenų tapatumą. Ryšiai su kurčiųjų tinklu likusiose Šiaurės šalyse iš tiesų yra daug svarbesni nei bendras nacionalinis tapatumas“, – teigia O. Egeberg.

Projekto interneto svetainė (skandinavų kalbomis).