Kaip papasakoti vaikams ir visuomenei apie Arkties gelmėse slypinčius pokyčius ir iššūkius, kai į šaltas, pavojingas jūras negali nuplukdyti mokinių ekskursijos? Atsakymą į šį klausimą rado tarptautinis projektas, įgyvendintas pagal Nordplus Horizontal programą – jis leido šimtams vaikų ir muziejų lankytojų „nerti“ į Arkties vandenis, pasitelkiant virtualios realybės akinius.
Tvarumo ir pažinimo projektas
Pagrindinis projekto tikslas – plėtoti švietimo ir komunikacijos priemones, kurios padėtų vaikams bei suaugusiesiems geriau suprasti klimato kaitą ir Arkties jūrų ekosistemą. Iniciatyvą koordinavo Islandijos universiteto tyrimų centras Húsavike, o prie jos prisijungė partneriai iš Norvegijos, Danijos ir Islandijos. Projektas remiasi realiais moksliniais duomenimis, surinktais tyrimų laive „Barba“, kuris vykdė keturių mėnesių ekspediciją Arkties vandenyne, nagrinėdamas banginių pasiskirstymą ir plastiko taršą.
Kas vyko projekto metu?
Projektas prasidėjo nuo glaudaus bendradarbiavimo tarp mokslininkų, mokytojų, muziejininkų ir technologijų kūrėjų. Buvo siekiama sukurti tokią edukacinę medžiagą, kuri būtų pagrįsta moksliniais duomenimis ir kartu patraukli vaikams. Svarbiausia užduotis – sukurti interaktyvią, įtraukiančią mokymosi patirtį, kuri perteiktų tikrąjį Arkties vandenyno unikalumą ir iššūkius.
Remiantis tyrimų laivo „Barba“ ekspedicijos metu surinkta informacija apie banginių elgseną, plastiko taršą ir aplinkos pokyčius, buvo sukurti VR (virtualios realybės) pagrindu veikiantys scenarijai. Šie scenarijai leido mokiniams „įžengti“ į ekspediciją – plaukti su banginiais, nardyti tarp žuvų, stebėti vandenyno dugną ir netgi pamatyti, kaip plastikas patenka į jūrų ekosistemą.
Didžiulis dėmesys buvo skirtas testavimui – VR akiniai ir programos buvo išbandomi keliose mokyklose ir muziejuose. Keturių skirtingų klasių mokiniai Norvegijoje turėjo galimybę dalyvauti visos dienos edukacinėse sesijose, kurios vėliau buvo sutrumpintos iki pusdienio, kad būtų optimaliau. Buvo aiškinamasi, kaip vaikai priima tokį mokymosi būdą, kas juos labiausiai įtraukia ir kokios formos turinys jiems suprantamiausias.
Muziejai ne tik testavo turinį, bet ir prisidėjo prie jo formavimo: buvo kuriamos parodų erdvės, siūlomi interaktyvūs sprendimai, rengiamos komunikacijos strategijos. Húsaviko banginių muziejus pirmasis įgyvendino parodą su VR akiniais ir leido lankytojams laisvai patirti povandeninį pasaulį – tai tapo ne tik edukacine, bet ir emocine patirtimi.
Virtuali realybė klasėje ir muziejuje: įtraukiančios patirtys ir iššūkiai
Vienas įspūdingiausių momentų – kai net 28 mokiniai vienu metu dėvėjo VR akinius ir kartu leidosi į virtualią kelionę. Tai įvyko Atlanten pagrindinėje mokykloje Kristiansunde, Norvegijoje, kurios direktorius Bjørn Sørli džiaugėsi galimybe prisidėti prie tarptautinio tvarumo projekto.
Pasak vieno iš Atlanten pagrindinės mokyklos mokytojų, Fredriko Eliaso Rekkedalio, VR akiniai sukūrė visiškai kitokią mokymosi patirtį: „Kai gali apsisukti ir pamatyti banginį, plaukiantį tiesiai už tavęs, jautiesi tarsi būtum ten pats.“
Mokytojai pripažino, kad pradžioje buvo techninių iššūkių – vaikai mėgino savarankiškai valdyti planšetes, bet greitai buvo nuspręsta, kad geriausia, kai mokytojai kontroliuoja turinį, o vaikai tiesiog patiria virtualų pasaulį per akinius.
Projekte dalyvavę muziejai – Húsaviko banginių muziejus (Islandija), Šiaurės jūros akvariumas (Danija) ir kiti – taip pat gavo galimybę testuoti technologiją. Húsaviko muziejaus vadovė Eva Björk Káradóttir pasakojo, kad lankytojai buvo sužavėti: „Garso ir vaizdo efektai sukūrė neįtikėtiną atmosferą. Vieną akimirką esi laivo stiebe, kitą – jau nardai tarp banginių.“ Vis dėlto technologija kėlė ir praktinių iššūkių – įranga brangi ir jautri, reikėjo nuolat stebėti, ar viskas veikia. Nepaisant to, muziejus planuoja plėsti VR naudojimą – svajojama net apie kupolą su 360 laipsnių vaizdu, kur patirtis būtų dar įtaigesnė.
Ko išmoko dalyviai?
Projekto metu mokytojai, mokiniai, muziejų darbuotojai ir mokslininkai įgijo naujos patirties. Marianne Rasmussen, projekto vadovė ir Islandijos universiteto tyrimų profesorė, akcentavo: „Mums, mokslininkams, labai svarbu, kad mūsų darbas pasiektų plačiąją visuomenę. Šis projektas – puikus to pavyzdys.“ Mokiniai, be gamtos pažinimo, lavino ir tarpdalykinius įgūdžius – dirbo su technologijomis, tobulino anglų kalbos žinias, mokėsi tyrinėti, klausti ir reflektuoti. Danijoje viena mokykla net išvertė visą mokomąją medžiagą, kad ji būtų prieinama jaunesniems vaikams.
Daugiau nei projektas: naujas pasaulio pažinimo būdas
Projektas paliko stiprų įspūdį – tiek dalyvių atsiliepimai, tiek projekto vertinimo ataskaitos rodo aiškų norą tęsti darbą su VR medžiaga ir plėtoti ją toliau. Tai buvo ne tik technologinis žingsnis pirmyn, bet ir naujas pasakojimo apie pasaulį būdas – toks, kuris leidžia iš tikrųjų pajausti, kodėl svarbu rūpintis tuo, kas slypi po jūros paviršiumi. Ši patirtis neapsiribojo vien VR akinių testavimu – tai buvo kūrybinis ir vertybinis procesas, kuriame išryškėjo empatija, bendradarbiavimas, rūpestis gamta ir tikėjimas švietimo galia. Tai projektas, kuris sujungė šalis, institucijas ir žmones dėl bendro tikslo – padėti jaunajai kartai pažinti pasaulį kitaip: įdomiau, įtraukiančiai ir prasmingai.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Projekte dalyvavo šios institucijos:
-
Islandijos universiteto tyrimų centras Húsavike (koord.)
-
Atlanten pagrindinė mokykla, Norvegija
-
Gedstedo mokykla, Danija
-
Borgarhólsskóli pradinė mokykla, Islandija
-
Banginių muziejus Húsavike, Islandija
-
Šiaurės jūros okeanariumas, Danija
-
„Barba“ tyrimų laivas, Norvegija
-
Whalesafari Andenes, Norvegija
Projektas finansuotas pagal Nordplus Horizontal programą, kuri remia inovatyvius, tarpdisciplininius projektus, jungiančius skirtingų švietimo lygių ir sričių atstovus.
Informacija paremta Joan Rask straipsniu, publikuotu https://www.nordplusonline.org/: Walk with a whale and see the pollution below the surface of the sea – Nordplus
Foto: Tord Karlsen.