nordplus

„Nordplus Junior“ projektas „Back to the Future: Bonding through Traditions“ subūrė 12–14 metų mokinius ir pedagogus iš Balvų pagrindinės mokyklos (Šiaurės Latgala, Latvija), Alsungos meno mokyklos, veikiančios UNESCO saugomoje Suitų kultūrinėje erdvėje (Latvija), bei Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos (Lietuva) prasmingiems kultūrinių mainų ir bendradarbiavimo metams.

Projekto tikslas buvo prisidėti prie Baltijos šalių kultūros paveldo išsaugojimo, stiprinti bendros tapatybės jausmą ir ugdyti aktyvų pilietiškumą, tyrinėjant regionų istoriją, gastronomiją, muziką ir tradicinius amatus. Projekto veiklų metu „eTwinning“ platforma buvo naudojama kaip vieša erdvė veikloms aprašyti, nuotraukoms ir vaizdo medžiagai skelbti, o bendri „Google Drive“ aplankai padėjo centralizuotai kaupti projekto medžiagą, vertinimus ir dokumentaciją.

Projekto kelionė prasidėjo rugsėjį nuotoline konferencija, skirta Europos kalbų dienai paminėti. Jos metu mokiniai pristatė savo regionų vertybes, išskirtines vietines tarmes – latgalių ir suitų – bei folklorą, dalyvavo interaktyviame „Kahoot!“ žaidime ir mokėsi tradicinių pasisveikinimų. Gruodžio mėnesį virtualus bendradarbiavimas tęsėsi Balvų pagrindinei mokyklai koordinuojant interaktyvaus skaitmeninio Advento kalendoriaus kūrimą „MyAdvent“ platformoje. Ši 24 dienų edukacinė veikla suteikė mokiniams galimybę tyrinėti ir pristatyti Lietuvos ir Latvijos kalėdines tradicijas, regionines dainas bei šventinių dekoracijų gaminimo instrukcijas, kūrybiškai derinant skaitmeninius gebėjimus ir kultūrinį pažinimą. Sausio mėnesį dėmesys buvo skirtas svarbiam bendros Baltijos istorijos įvykiui – 1991 metų Sausio įvykių ir Barikadų 35-osioms metinėms. Analizuodami archyvinę medžiagą, dalyvaudami muziejų edukacijose ir diskusijose, mokiniai suprato, kaip glaudžiai susijusios Lietuvos ir Latvijos kovos už laisvę ir kaip jos stiprino Baltijos šalių vienybę bei demokratines vertybes.

Svarbiausia projekto dalis buvo trys įsimintinos mobilumo savaitės, per kurias kultūros paveldas buvo sėkmingai derinamas su šiuolaikiniais mokymosi metodais. Pirmasis mobilumas vyko 2025 m. lapkritį Balvų pagrindinėje mokykloje, kur svečiai iš Alsungos ir Vilniaus susipažino su latgalių svetingumu, dalyvavo audimo, medžio darbų ir kitose edukacinėse dirbtuvėse, o vakarais bendravo su priimančiomis šeimomis ir dalyvavo protmūšiuose. Antrasis mobilumas 2026 m. kovą vyko Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje. Jo metu mokiniai lankė svarbiausius Vilniaus laisvės kovų ir istorijos objektus, mokėsi groti ukulele bei praktiškai susipažino su senosiomis Vilniaus tradicijomis, organizuodami ir vesdami amatų dirbtuves mokyklos Kaziuko mugėje. Trečiasis ir paskutinis mobilumas 2026 m. balandį buvo surengtas Alsungos meno mokykloje, kur ypatingas dėmesys skirtas spalvingam Suitų kultūriniam paveldui. Mokiniai dalyvavo tradicinės raugintos duonos ir sklandraušių kepimo edukacijose, susipažino su vietos žemės ūkio tradicijomis bei stiprino tarpusavio ryšius naktinio orientacinio žaidimo metu.

Projektui artėjant prie pabaigos, mokiniai atliko baigiamuosius įsivertinimus ir kartu kūrė dokumentinį filmuką, atspindintį svarbiausias projekto patirtis. Ilgalaikis projekto poveikis mokyklų bendruomenėms tapo akivaizdus. Gyvenimas priimančiose šeimose ir bendravimas su bendraamžiais padėjo mokiniams įveikti kalbinius barjerus, suteikė galimybę praktiškai vartoti anglų kalbą ir užmegzti tarptautines draugystes. Mokytojai išplėtė profesinių kontaktų tinklą, įgijo naujų pedagoginių kompetencijų, o projekto metu sukurti skaitmeniniai ištekliai, vaizdo medžiaga ir metodinės priemonės sėkmingai integruojamos į socialinių mokslų, istorijos, muzikos ir technologijų ugdymo procesą.

Lietuvos ir Latvijos mokiniai įrodė, kad tradicinis kultūros paveldas išlieka gyvas, aktualus ir nuolat puoselėjamas šiuolaikiniame pasaulyje. Projektas parodė, jog geriausias būdas žengti „atgal į ateitį“ yra vienytis per tradicijas, pažinti vieniems kitus ir kartu kurti bendrą Baltijos šalių kultūrinę ateitį.

Kviečiame susipažinti su svarbiausiomis projekto akimirkomis ir mokinių patirtimis trumpame filmuke.

„Nordplus Junior Aurora“ 2026 m. apdovanojimas skirtas projektui „Hear the Children“, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas vaikų balsui, jų dalyvavimui ir demokratiniams procesams. Projektas siekė ne tik išklausyti vaikus, bet ir iš tiesų išgirsti jų nuomonę jiems svarbiais klausimais.

Projekte dalyvavo švietimo įstaigos ir organizacijos iš Švedijos, Lietuvos, Grenlandijos, Estijos ir Farerų salų. Projekto koordinatorės – Roslags-Kulla ir Ljusterö ikimokyklinės įstaigos Švedijoje. Tarp projekto partnerių – ir trys Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos: Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“, Šiaulių lopšelis-darželis „Salduvė“ ir Klaipėdos lopšelis-darželis „Giliukas“.

Projekto „Hear the Children“ pagrindas buvo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir UNESCO vertybės. Įgyvendinant projektą buvo siekiama kurti aplinką, kurioje vaikai galėtų aktyviai dalyvauti, išsakyti savo nuomonę ir būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesus.

„Vaikai yra ateities piliečiai, kurie turi nešti demokratiją. Įgyvendindami projektą, sukūrėme įrankius ir modelius darbui su vaikų balsais“, – sako Maria Lundin Lindgren.

Šių metų atrankos komisija vienbalsiai nusprendė „Nordplus Junior Aurora“ apdovanojimą 2026 m. skirti projektui „Hear the Children“. Komisijos vertinimu, tai demokratijos temai skirtas projektas, įtraukiantis mokyklas ir ugdymo įstaigas visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione bei parodantis konkrečius ir ilgalaikius rezultatus.

Atrankos komisiją sudarė Šiaurės ministrų tarybos sekretoriato Danijoje, Latvijos valstybinės švietimo plėtros agentūros ir „Nordplus“ vyriausiojo koordinatoriaus Švedijoje atstovai.

Projekte dalyvavo šios organizacijos:

• Roslags-Kulla ir Ljusterö ikimokyklinės įstaigos, Švedija – projekto koordinatorės;
• Lillsjöområdets ikimokyklinės įstaigos, Švedija;
• Jönköping Universitet, Švedija;
• Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“, Lietuva;
• Šiaulių lopšelis-darželis „Salduvė“, Lietuva;
• Klaipėdos lopšelis-darželis „Giliukas“, Lietuva;
• Meeqqanut Atuarfeqarnermut Ingerlatsivik – Børn og Skole, Grenlandija;
• Laulasmaa mokykla, Estija;
• Nóaborgs Förskola, Farerų salos.

„Nordplus Junior Aurora“ apdovanojimas teikiamas nuo 2020 m. Juo siekiama atkreipti dėmesį į geruosius „Nordplus Junior“ finansuojamų projektų pavyzdžius ir parodyti projektus, kurie kuria prasmingus, tvarius ir įkvepiančius rezultatus Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

2026 m. apdovanojimas projektui „Hear the Children“ bus įteiktas birželio 25 d. Švedijos demokratijos savaitės metu Almedalene, Visbyje.

Daugiau informacijos apie apdovanojimą ir projektą galima rasti „Nordplus Online“ svetainėje.

Sėkmingai baigtas „Nordplus Adult“ programos finansuotas tarptautinis Šiaurės ir Baltijos šalių projektas „Nordic-Baltic Dyslexia Alliance: Together, We Can Empower Adult Learners to Succeed“ („Šiaurės ir Baltijos šalių organizacijos vienijasi, siekdamos pagerinti suaugusiųjų, turinčių disleksiją, mokymosi galimybes“).

Projekte bendradarbiavo keturios organizacijos: Mokymosi ypatumų centras „Labirintas“ iš Lietuvos, Latvijos disleksijos asociacija, Estijos skaitymo asociacija ir „Ordblinde Træning“ iš Danijos. Partnerius vienijo bendras tikslas – stiprinti suaugusiųjų švietimo specialistų kompetencijas ir kurti labiau įtraukią mokymosi aplinką suaugusiesiems, turintiems disleksiją.

Nors disleksija dažniausiai siejama su vaikų ugdymu, daugelis suaugusiųjų vis dar susiduria su skaitymo, rašymo ir informacijos apdorojimo sunkumais, kurie gali turėti įtakos jų profesiniam tobulėjimui, mokymuisi visą gyvenimą ir emocinei gerovei. Projekto partneriai pastebėjo, kad suaugusiųjų švietimo sektoriuje vis dar trūksta praktinių priemonių ir aiškių metodų, kaip efektyviai dirbti su šia tiksline grupe.

Atsižvelgiant į šį poreikį, projekto metu buvo sukurta išsami mokymo programa, skirta mokytojams, dėstytojams, mokymų vedėjams ir kitiems specialistams, dirbantiems su suaugusiaisiais. Programa apima penkias pagrindines temas:

• kaip atpažinti disleksiją suaugusiųjų amžiuje ir apie ją kalbėti;
• kaip pritaikyti mokymo programas ir mokymosi procesą;
• kaip mokymui naudoti ne tik tekstinę, bet ir vaizdinę, garsinę bei kinestetinę informaciją;
• kaip kurti užduotis, tinkamas besimokantiesiems, turintiems disleksiją;
• kaip atpažinti disleksiją turinčių žmonių stiprybes ir jas panaudoti mokymosi procese.

Kiekvienai temai buvo parengta išsami mokymo medžiaga, paskaitų planai, praktinės užduotys ir rekomendacijos, leidžiančios specialistams įgytas žinias iš karto pritaikyti savo darbe. Daug dėmesio skirta tam, kad medžiaga būtų lengvai naudojama, praktiška ir pritaikoma įvairiose formaliojo, neformaliojo bei profesinio mokymo aplinkose.

Projekto metu vyko tarptautiniai partnerių susitikimai Latvijoje ir Estijoje, taip pat reguliarios nuotolinės darbo sesijos. Partneriai dalijosi nacionaline patirtimi, gerąja praktika ir kartu kūrė bendrą mokymo sistemą, pritaikytą tiek Baltijos, tiek Šiaurės šalių kontekstui.

Svarbi projekto dalis buvo rezultatų sklaida. Kiekvienoje partnerių šalyje buvo organizuoti nuotoliniai mokymai specialistams, kurių metu pristatyta sukurta programa ir jos taikymo galimybės praktikoje. Taip projekto rezultatai pasiekė ne tik projekto partnerius, bet ir platesnę švietimo bendruomenę.

Visa projekto metu sukurta medžiaga yra viešai ir nemokamai prieinama specialiai šiam projektui sukurtoje platformoje: https://www.eals.labirintas.com

Tikimasi, kad projekto rezultatai prisidės prie didesnės švietimo įtraukties, geresnio suaugusiųjų, turinčių disleksiją, mokymosi prieinamumo ir stipresnių specialistų kompetencijų visame Šiaurės ir Baltijos regione. Projektas taip pat sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą ir sukūrė tvirtą pagrindą būsimoms iniciatyvoms, skirtoms mokymosi sunkumų turinčių suaugusiųjų poreikiams.

Šis projektas dar kartą parodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali sukurti ilgalaikę vertę ir padėti kurti švietimo sistemas, kuriose kiekvienas besimokantysis turi galimybę sėkmingai mokytis ir tobulėti.

„Nordplus“ programoje nuolat daugėja patvirtintų paraiškų, o tai rodo didelį švietimo bendruomenės susidomėjimą kelionėmis, žinių ir patirties mainais su kaimyninėmis šalimis.
– Susidomėjimas bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių nuosekliai auga, ir tai labai džiugina, – sako „Nordplus“ vadovė Susanne Hagström Larsson.

Iki 2026 m. vasario 2 d. „Nordplus“ programai buvo pateiktos 635 paraiškos, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekė 31 543 977 eurus. Paraiškas pateikė beveik visos programoje dalyvaujančios šalys, o jų aktyvumas iš esmės atitinka šalių gyventojų skaičių. Estija, Latvija ir Lietuva kartu dalyvauja proporcingai Baltijos šalių gyventojų skaičiui. Tuo tarpu Islandija, Alandų salos, Grenlandija ir Farerų salos išsiskiria didesniu aktyvumu, nei būtų galima tikėtis pagal jų nedidelį gyventojų skaičių.

2026 m. paraiškas pateikusių ir finansavimą gavusių organizacijų pasiskirstymas pagal šalis išliko panašus kaip ir 2025 m.

Patvirtintos „Nordplus“ paraiškos ir skirtas finansavimas 2026 m.

„Nordplus“ yra didžiausia Šiaurės ministrų tarybos švietimo programa, skatinanti bendradarbiavimą, tinklaveiką, mainus ir žinių sklaidą Šiaurės ir Baltijos šalyse. Programa finansuoja mokytojų, studentų ir mokinių mobilumą visuose švietimo lygmenyse – nuo ikimokyklinio ugdymo iki suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo. Tai prisideda prie patirties mainų, kalbinio ir kultūrinio supratimo stiprinimo.

Programos „Nordplus“ finansuotas tinklas „BalticSeaBioMed“, kuris jungia aukštojo mokslo institucijas iš Švedijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos, buvo apdovanotas 2026 m. Švedijos nacionaline premija už tarptautiškumą mokymo ir mokymosi srityje. Tai jungtinis Švedijos medicinos fakultetų apdovanojimas, kuriuo pripažįstamos sėkmingos ir svarbios iniciatyvos stiprinančios švietimo tarptautiškumą.

Švedijos nacionalinės premijos atrankos komitetas ypač išskyrė „BalticSeaBioMed“ tinklo stiprią edukacinę inovaciją, apimančią bendrai sukurtus skaitmeninius kursus bei virtualų edukacinį pabėgimo kambarį

„BalticSeaBioMed“ – tai biomedicinos srities bendradarbiavimo tinklas tarp Rytų Suomijos, Åbo Akademi, Vilniaus, Pietų Danijos bei Turku universitetų, kurio pradžia siekia 2013 metus. Naujausia programos „Nordplus“ paraiška sprendžiamos žmonių sveikatos problemos, ypatingą dėmesį skiriant ekspozomui – visoms aplinkos veiksnių poveikio formoms per visą žmogaus gyvenimą ir jų įtakai sveikatai bei ligoms. Taikant pažangiausią biomedicinos metodiką vertinamas žaliojo augimo ir darnaus vystymosi vaidmuo mažinant aplinkos poveikį ir stiprinant sveikatą, taip suteikiant studentams žinių ir įgūdžių, kurie didina jų įsidarbinimo galimybes ateityje bei prisideda prie konkurencingo Baltijos ir Šiaurės šalių regiono kūrimo. Programos „Nordplus“ finansuojamų internetinių kursų, kasmetinių tarptautinių vasaros mokyklų ir novatoriškų mokymosi formatų dėka ši iniciatyva pasiekia plačią studentų auditoriją ir sprendžia pasaulinius iššūkius, susijusius su planetos sveikata, poveikiu aplinkai ir tvarumu.

Džiaugiamės kartu ir sveikiname nugalėtojus!

Naujieną taip pat galite skaityti anglų kalba: https://news.ki.se/they-receive-an-award-for-internationalisation-in-education

Nuotraukos – projekto įgyvendintojų nuosavybė.

2026 m. vasario 2 d. pasibaigė paraiškų teikimas Nordplus programos finansavimui. Šiemet sulaukta rekordinio paraiškų skaičiaus, o tai rodo augantį Šiaurės ir Baltijos šalių švietimo institucijų, organizacijų ir kitų partnerių susidomėjimą bendradarbiavimo ir mobilumo galimybėmis.

Didelis aktyvumas fiksuotas visose paprogramėse – Nordplus Junior, Nordplus Higher Education, Nordplus Adult, Nordplus Horizontal ir Nordplus Nordic Languages. Paraiškas teikė bendrojo ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų švietimo bei kalbų mokymo srityse veikiančios institucijos. Taip pat aktyviai teiktos paraiškos parengiamiesiems vizitams, skirtiems naujų partnerystių kūrimui ir projektų rengimui.

Artimiausiais mėnesiais vyks paraiškų vertinimo procesas. Projektų finansavimo rezultatai pareiškėjams bus paskelbti vėliau šiais metais. Dėkojame visiems, kurie dalyvavo šių metų kvietime, ir kviečiame sekti Nordplus naujienas bei ruoštis būsimiems programos kvietimams.

Daugiau informacijos – ČIA.

Kas nutinka, kai jauni žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos susitinka ne klasėje, o prie duonos kepimo stalo, amatų dirbtuvėse ar šokdami liaudies šokius? Atsakymas paprastas – gimsta gyvas, patirtinis kultūrinis ryšys, paremtas bendryste, pagarba ir tikromis emocijomis.

2024–2026 m. Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazija kartu su partneriais iš Latvijos, Estijos ir Švedijos įgyvendina Nordplus Junior projektą „Empowering Cultural Literacy through Cuisine, Crafts and Folk Traditions“, kurio pagrindinis tikslas – stiprinti mokinių kultūrinį sąmoningumą per tradicinę virtuvę, amatus ir folklorą. Projektas tapo erdve, kurioje mokiniai mokosi ne iš vadovėlių, o per patirtį, dialogą ir kūrybą.

Tarptautiniai mobilumai Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje atskleidė, kad kultūra – tai ne tik paveldas, bet ir gyvas ryšys tarp žmonių. Dalyvaudami bendrose veiklose, mokiniai patys kepė duoną, gamino sūrį, liejo žvakes, pynė apyrankes, šoko liaudies šokius, kūrė istorijas ir meninius darbus. Šios veiklos leido jiems pažinti, kiek daug bendrų vertybių turi skirtingos šalys, ir kartu atrasti kiekvienos kultūros savitumą.

Ypatingą reikšmę projekte turėjo mokinių tarpusavio bendravimas. Gyvendami šeimose, dirbdami mišriose tarptautinėse komandose, diskutuodami ir kurdami kartu, mokiniai stiprino užsienio kalbų įgūdžius, mokėsi bendradarbiauti, priimti kitoniškumą ir išreikšti save. Daugeliui tai buvo pirmoji tokio masto tarptautinė patirtis, kuri padėjo įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir drąsos bendrauti.

Projekto patirtys parodė, kad tradicijos gyvos tik tada, kai jos kuriamos kartu. Tai ir yra projekto esmė – kultūra čia ne pasakojama, o patiriama.

Ne mažiau svarbus buvo ir mokytojų bendradarbiavimas. Projekto metu pedagogai dalijosi ugdymo metodais, diskutavo apie patirtinį mokymąsi ir kultūros integravimą į pamokas. Šios patirtys praturtino mokytojų profesinę praktiką ir paskatino naujas idėjas ateities veikloms.

Tarptautinio mobilumo veikla Lietuvoje tapo galimybe parodyti, kad svetingumas, kūrybiškumas ir tradicijos yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis. O susitikimas Estijoje dar kartą patvirtino, jog bendras paveldas gali tapti tvirtu pagrindu draugystei, kuri peržengia valstybių sienas.

Projektas „Empowering Cultural Literacy through Cuisine, Crafts and Folk Traditions“ parodė, kad kultūrinis raštingumas ugdomas ne teoriškai, o per tikras patirtis, emocijas ir žmones. Mokiniai išsivežė ne tik naujų žinių, bet ir draugystes, kurios tęsiasi toliau, o mokykloms projektas tapo reikšminga tarptautinio bendradarbiavimo patirtimi. Tai pavyzdys, kaip tradicijos gali tapti šiuolaikišku ugdymo įrankiu, jungiančiu jaunus žmones ir kuriančiu prasmingą europinį dialogą.

2025 m. gruodžio 10 d. Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF) surengė nuotolinį informacinį seminarą Lietuvos organizacijoms, planuojančioms teikti programos „Nordplus“ paraiškas iki 2026 m. vasario 2 d. Renginys sulaukė didelio švietimo sektoriaus institucijų dėmesio, jame dalyvavo daugiau nei 100 dalyvių.

Seminarą pradėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Vilija Gelažauskaitė, pristatydama „Nordplus“  programos tikslus, strateginius prioritetus ir pagrindinę 2025–2027 m. programos temą. Ji akcentavo regioninio bendradarbiavimo svarbą, programos indėlį į inovatyvių švietimo iniciatyvų kūrimą bei pristatė bendras programos galimybes.

Po įvadinio pranešimo seminaro dalyviai išgirdo Kauno lopšelio–darželio „Spindulys“ pedagogės Sandros Butkuvienės pristatymą apie projektą „Kids go green STEAM“, 2025 m. pelniusį „Nordplus Junior Aurora Award“. Pranešėja pasidalijo projekto įgyvendinimo patirtimi ir pasiekimais. Projektas tapo įkvepiančiu pavyzdžiu organizacijoms, siekiančioms kurti inovatyvias ir mokymuisi palankias veiklas.

Galiausiai ŠMPF projektų vadovės atskirose darbo grupėse detaliai pristatė visas „Nordplus“ paprogrames:

• „Nordplus Junior“
• „Nordplus Higher Education“
• „Nordplus Adult“
• „Nordplus Horizontal“ ir „Nordplus Nordic Languages“

Pristatymuose aptartos projektų tinkamos veiklos, projektų tipai, projektų finansavimo sąlygos bei paraiškų teikimo tvarka. Dalyviai galėjo užduoti klausimus ir gauti individualius patarimus dėl savo planuojamų iniciatyvų.

Žemiau galite susipažinti su visų darbo grupių metu darytų pranešimų skaidrėmis – jose rasite išsamią informaciją apie paprogrames, finansavimo taisykles ir paraiškų teikimo tvarką:

• „Nordplus Junior“
• „Nordplus Higher Education“
• „Nordplus Adult“
• „Nordplus Horizontal“ ir „Nordplus Nordic Languages“

Primename, kad „Nordplus“ programa kviečia teikti paraiškas finansavimui visose programos dalyse – tiek projektams, tiek parengiamiesiems vizitams – iki 2026 m. vasario 2 d. Apie kvietimą ir jo sąlygas skaitykite čia: Kvietimas teikti paraiškas.

Planuojantys teikti paraiškas yra kviečiami dalyvauti ir tarptautiniame „Nordplus Cafe“ renginyje 2026 m. sausio mėn. 8 d. 14:00-15:00 Lietuvos laiku, kuriame planuojama supažindinti su paraiškos rengimo ir pateikimo klausimais bei atsakyti į Jums kylančius klausimus dėl projekto paraiškos rengimo. Užsiregistruoti į renginį galite šioje nuorodoje.

Kviečiame gruodžio 10 d. 10 val. dalyvauti nuotoliniame NORDPLUS programos 2026 m. kvietimo teikti paraiškas informaciniame seminare.

Renginys skirtas švietimo institucijų atstovams, ketinantiems iki 2026 m. vasario 2 d. teikti „Nordplus Junior“, „Nordplus Adult“, „Nordplus Horizontal“, „Nordplus Nordic Languages“ arba „Nordplus Higher Education“ paraiškas.

Seminaro metu aptarsime NORDPLUS programą, paprogramių finansavimo galimybes bei kokybiškos paraiškos parengimo klausimus.

Programa

Prašome registruotis į renginį iki 2025 m. gruodžio 7 d.

Seminaras vyks platformoje „Zoom“. Prisijungimo duomenys bus atsiųsti užsiregistravusiems dalyviams.

Daugiau informacijos apie programą ir kvietimą teikti paraiškas – www.nordplusonline.org