Domitės tarptautiniais mainais ir bendradarbiavimo galimybėmis Šiaurės ir Baltijos šalyse? Svarstote galimybę teikti paraišką „Nordplus“ programai? Kviečiame lapkričio 5 d. dalyvauti nuotoliniame informaciniame susitikime „Nordplus Café“.

Susitikimo metu dalyviai susipažins su skirtingomis „Nordplus“ paprogramėmis, jų teikiamomis galimybėmis bei pagrindiniais paraiškų teikimo principais. Tai puiki proga daugiau sužinoti apie programą ir įsivertinti, kuri jos kryptis geriausiai atitiktų jūsų organizacijos idėjas bei planuojamas tarptautinio bendradarbiavimo veiklas.

Renginio metu taip pat bus galima užduoti rūpimus klausimus, pasisemti idėjų ir pabendrauti su kolegomis, besidominčiais bendradarbiavimu Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

Renginio data: 2026 m. lapkričio 5 d.
Laikas: Lietuvos laiku – 14.00–15.30 val. (13.00–14.30 val. CET)
Vieta: nuotoliniu būdu
Renginio kalba: anglų

Registracijos nuoroda: Nordplus Café, 5 th of November, 202613-14.30 CET: Survey Powered by Webropol

Tad pasiruoškite puodelį kavos ir prisijunkite prie virtualios „Nordplus Café“ – galbūt būtent čia prasidės nauja jūsų tarptautinio bendradarbiavimo idėja!

Šiaurės ir Baltijos šalis sieja geografinė kaimynystė, bendradarbiavimas, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai, tačiau kiek iš tiesų pažįstame vieni kitų kalbas ir kultūras? Nors anglų kalba šiandien leidžia lengvai susikalbėti beveik visame regione, net ir keli žodžiai vietos kalba gali tapti pirmuoju žingsniu į kur kas gilesnį šalies, jos žmonių ir kultūros pažinimą.

Būtent tokią galimybę suteikia „Nordplus Nordic Languages“ programa, kurios vienas svarbiausių tikslų – skatinti Šiaurės šalių kalbų ir kultūrų pažinimą bei stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių tarpusavio kalbinį ir kultūrinį supratimą. Programa ypatingą dėmesį skiria vaikų ir jaunimo susidomėjimui Šiaurės šalių kalbomis.

Lietuvoje nuoseklią šios programos projektų istoriją jau keletą metų kuria Soros International House (SIH) kartu su partneriais iš Šiaurės šalių. Organizacijos koordinuoti „Nordplus Nordic Languages“ projektai vienas po kito kvietė atrasti Norvegiją, Islandiją, Švediją, Daniją ir Suomiją, o jų rezultatai šiandien sudaro penkių skirtingų Šiaurės šalių kalboms ir kultūroms skirtų internetinių mokymosi platformų tinklą. SIH kuruojamų projektų sąraše matyti aiški tęstinė kryptis: „Play Your Way to Norway“ įgyvendintas 2019–2021 m., „Discover Iceland and Sweden“ – 2021–2023 m., „Let’s Get to Know Denmark and Finland“ – 2023–2025 m., o nuo 2025 m. rugsėjo įgyvendinamas naujas projektas „Speak Nordic: Unlocking Languages of the North“.

Nuo Norvegijos iki penkių Šiaurės šalių

Ši projektų kelionė prasidėjo nuo Norvegijos. Įgyvendinant projektą „Play Your Way to Norway“ buvo sukurta internetinė platforma, kviečianti susipažinti su norvegų kalba ir kultūra. Po pirmojo projekto idėja buvo tęsiama – projekte „Discover Iceland and Sweden“ dėmesys nukrypo į islandų ir švedų kalbas, o dar vėliau – į Daniją ir Suomiją.

Kaip prisimena SIH direktorė Daiva Malinauskienė, pati pirmojo projekto idėja gimė iš labai konkretaus jaunų žmonių poreikio:

„Projekto „Play Your Way to Norway“ idėja kilo po pokalbio su jaunais žmonėmis, atėjusiais į SIH ieškoti norvegų kalbos pradinio lygio kursų. Jie ruošėsi vasaros kelionei po Norvegiją ir norėjo išvykti jau gebėdami bent šiek tiek bendrauti vietos kalba bei daugiau žinodami apie šalies kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Jų išsakyti lūkesčiai paskatino į kalbos mokymą pažvelgti „kitu kampu“. Taip ir gimė mintis sukurti patogią savarankiško mokymosi platformą, kurioje būtų galima mokytis norvegų kalbos pradmenų ir kartu pažinti šalies kultūrą. Galvodami apie potencialius partnerius, apsistojome ties profesionaliais ir patikimais kolegomis iš Kristiansando. Kartu su jais parengėme projektą, gavome finansavimą ir ėmėmės darbo.“

Pirmojo projekto sėkmė ir žmonių susidomėjimas paskatino idėją plėtoti toliau.

Pristatant „Play Your Way to Norway“ projektą konferencijose ir kituose renginiuose, žmonės pradėjo klausinėti, kada platformoje bus galima savarankiškai mokytis kitų Šiaurės šalių kalbų ir susipažinti su jų kultūromis. Tai parodė, kad toks savarankiško mokymosi įrankis yra reikalingas, o pirmojo projekto idėją verta plėtoti.

Taip buvo sukurtos penkios nemokamos internetinės mokymosi platformos, kuriose kalbos mokymasis siejamas su šalies kultūros, kasdienio gyvenimo ir tradicijų pažinimu. Tai leidžia į Šiaurės šalių kalbas pažvelgti ne vien kaip į žodžių ir gramatikos sistemą, bet kaip į būdą geriau suprasti žmones ir visuomenę, kurioje ta kalba vartojama.

Pasak D. Malinauskienės, vienas svarbiausių visos šios projektų krypties bruožų – jos tęstinumas:

„Labiausiai didžiuojamės šių projektų tęstinumu ir matomumu. Tai nėra pavieniai, tarpusavyje nesusiję projektai – kiekvienas naujas projektas pratęsė ankstesniojo idėją, įtraukė naujas šalis ir papildė kuriamų mokymosi priemonių visumą.“

Kad šios priemonės pasiekia gerokai platesnę auditoriją, neapsiribojančią vien projekto partnerių šalimis, rodo ir netikėtos asmeninės istorijos:

„Kartą su manimi susisiekė mergina iš Turkijos, norėjusi įsidarbinti SIH anglų kalbos mokytoja. Kai paklausiau, iš kur ji apie mus sužinojo, mergina papasakojo, kad prieš kelionę į Švediją internete ieškojo savarankiško švedų kalbos mokymosi kursų. Taip ji atrado mūsų platformą, sėkmingai ja pasinaudojo ir kartu sužinojo apie ją kūrusią organizaciją – SIH. Šis pavyzdys parodo, kad platformos pasiekia žmones ir už projekto partnerių šalių ribų.“

Platformos šiandien naudojamos ne tik individualiam mokymuisi. Pasak SIH direktorės, Lietuvoje jas kaip papildomus atviruosius švietimo išteklius pasitelkia bendrojo ugdymo mokyklų ir kalbų mokymo centrų pedagogai, o projekto partnerių šalyse jos naudojamos ir institucijose, dirbančiose su imigrantais.

Pasak SIH direktorės, pagrindinis tikslas buvo ir tebėra sukurti patogų savarankiško mokymosi įrankį individualiems vartotojams. Pirmiausia galvota apie jaunus žmones, vykstančius į Šiaurės šalis keliauti, studijuoti ar dirbti, taip pat apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojus, norinčius geriau pažinti savo Šiaurės kaimynus.

„Let’s Get to Know Denmark and Finland“ – pažintis su Danija ir Suomija

Naujausias jau užbaigtas šios projektų sekos etapas – „Let’s Get to Know Denmark and Finland“ (NPLA-2023/10040), vykęs nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d.

Projektas pratęsė ankstesnių iniciatyvų idėją ir šįkart pakvietė jaunimą pažinti danų ir suomių kalbas bei kultūras. Vienas pagrindinių projekto tikslų buvo sukurti internetinius mokymosi išteklius, kurie leistų su šiomis kalbomis ir šalimis susipažinti savarankiškai. Sukurtas platformas taip pat išbandė jauni žmonės Lietuvoje, o jų grįžtamasis ryšys buvo naudojamas priemonėms tobulinti.

Svarbu ir tai, kad projektas neapsiribojo vien skaitmeninių priemonių kūrimu. Jo metu vyko tarptautinis partnerių bendradarbiavimas, susitikimai ir veiklos, leidę mokymąsi susieti su gyvu skirtingų šalių žmonių bendravimu. Tokiu būdu kalbos pažinimas tapo ir kultūrinio dialogo priemone.

Malinauskienė šiame projekte ypač išskiria veiklas, kuriose susitiko skirtingų šalių jaunimas:

„Šiame projekte išskirčiau du nuotolinius Lietuvos, Suomijos ir Danijos jaunimo seminarus, susitikimą Odensėje ir baigiamąją tarptautinę konferenciją Vilniuje. Nuotolinių seminarų metu jaunuoliai pristatė savo šalis ir mokyklas, dalyvavo pačių parengtuose protmūšiuose bei aptarė kultūrinius ir kalbinius šalių skirtumus ir panašumus. Susitikimai parodė, kad panašumų turime kur kas daugiau negu skirtumų ir kad nuotoliniu būdu galima užmegzti draugystę bei kurti bendrystę.“

Ypač daug įspūdžių paliko jaunimo susitikimas Odensėje:

Odensėje jauni žmonės kartu analizavo kuriamų platformų turinį, pristatė savo šalių etnines mažumas bei jų sėkmės istorijas ir diskutavo apie bendras vertybes bei tarpkultūrinio bendravimo svarbą. Lietuvai atstovavusi Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos moksleivė Viltė sakė, kad renginys suteikė jai daug pasitikėjimo savimi, pasididžiavimo Lietuva, sugriovė stereotipus ir atvėrė kelius į naujas draugystes. Jos pristatyta šišioniškių krašto ir Vydūno istorija buvo įvertinta kaip geriausias etninių mažumų sėkmės istorijos pristatymas.

Projektą užbaigė tarptautinė baigiamoji konferencija Vilniuje, surengta Vilniaus miesto savivaldybėje. Joje pristatyti projekto rezultatai, tačiau renginys kartu tapo erdve platesnei diskusijai apie šiuolaikines mokymosi galimybes ir atviruosius švietimo išteklius.

Vilniuje vykusioje konferencijoje jaunimas aktyviai dalyvavo diskusijose bei praktiniuose seminaruose ir dalijosi savo įžvalgomis. Viena kolegė mokslininkė ir LieDM asociacijos prezidentė prof. M. Teresevičienė neslėpė nuostabos dėl jaunų žmonių smalsumo, turimų žinių, gebėjimo argumentuotai kalbėti apie atviruosius švietimo išteklius ir laisvai bendrauti anglų kalba.

Kuriant ir išbandant platformas aktyviai dalyvavo jauni žmonės. Pavyzdžiui, jaunimo organizacijos „Youth for Diversity Agder“ nariai prisidėjo rengiant „Play Your Way to Norway“ kultūros modulį ir kūrė kalbos moduliui skirtą vaizdo medžiagą. Lietuvos jaunimas testavo sukurtas platformas: vieniems dalyviams jose buvo per daug tekstinės medžiagos, kitiems trūko gramatikos paaiškinimų ar daugiau vaizdinės medžiagos. Pasak D. Malinauskienės, pasiūlymai buvo aptarti su partneriais ir, atsižvelgiant į platformų technines galimybes, atlikti reikiami pakeitimai.

„Speak Nordic“ – nuo pažinties prie gilesnio kalbos mokėjimo

2025 m. rugsėjį prasidėjo naujas SIH koordinuojamas „Nordplus Nordic Languages“ projektas „Speak Nordic: Unlocking Languages of the North“ (NPLA-2025/10034), kuris kartu su partneriais iš Švedijos („More Mosaic“) ir Norvegijos („Aftenskolen in Kristiansand“) bus įgyvendinamas iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.

Šį kartą projektas grįžta prie norvegų ir švedų kalbų, tačiau kelia jau kitą uždavinį. Numatyta sukurti A2, B1 ir B2 lygių norvegų ir švedų kalbų savarankiško mokymosi modulius, juos išbandyti, taip pat rengti norvegų ir švedų kalbų dienas Lietuvoje, jaunimo kalbų forumą Švedijoje bei tarptautinę internetinę konferenciją „Languages Open Doors“.

Jei ankstesni projektai pirmiausia kvietė atrasti Šiaurės šalių kalbas, naujasis projektas suteikia galimybę eiti toliau – nuo pirmosios pažinties pereiti prie aukštesnio kalbos mokėjimo lygio. Tokio žingsnio poreikį, pasak D. Malinauskienės, padiktavo patys platformų naudotojai:

„Nuolat sulaukiame pageidavimų sudaryti galimybę platformose mokytis kalbų aukštesniu lygiu, nes daug jaunų žmonių vyksta į Šiaurės šalis studijuoti arba dirbti, o A1 lygio kalbos įgūdžių jiems nepakanka. Būtent todėl kartu su partneriais pradėjome rengti A2, B1 ir B2 lygių norvegų bei švedų kalbų mokymosi modulius.“

Parengti moduliai jau išbandyti Vilniaus Karoliniškių ir Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijose. Mokinių komentarai ir pasiūlymai apibendrinti bei aptarti su projekto partneriais, kurie šiuo metu koreguoja modulių turinį ir rengia galutines jų versijas.

Naujieji moduliai turėtų būti baigti ir viešai pristatyti iki projekto pabaigos – 2027 m. rugpjūčio 31 d. SIH direktorė mano, kad naujai kuriamų priemonių praktinė nauda žmonėms geriausiai atspindės projekto sėkmę:

„Man asmeniškai svarbiausia bus žinoti, kad žmonės jais naudojasi ir kad įgyti kalbiniai įgūdžiai padeda jiems drąsiau pradėti studijas, suteikia galimybes gauti darbą, palengvina bendravimą su vietos žmonėmis bei padeda geriau ir saugiau jaustis naujoje aplinkoje.“

Kai mokymosi priemonė išlieka ilgiau už projektą

Tarptautinių projektų vertę dažnai parodo ne tik tai, kas įvyksta per dvejus jų įgyvendinimo metus, bet ir tai, kas lieka projektui pasibaigus. SIH atveju vienas labiausiai matomų rezultatų – sukurtos penkios viešai prieinamos platformos.

Šiandien besidomintieji Šiaurės šalių kalbomis ir kultūromis gali nemokamai naudotis penkiomis projektų metu sukurtomis platformomis: Play Norway, skirta norvegų kalbai ir kultūrai, Play Iceland – islandų, Play Sweden – švedų, Play Denmark – danų ir Play Finland – suomių kalbai ir kultūrai pažinti.

Šios kalbų mokymosi platformos sudaro savotišką skaitmeninę kelionę po Šiaurės šalis ir gali būti naudojamos tiek savarankiškai besimokančiųjų, tiek pedagogų, ieškančių papildomų kalbų ir kultūrų pažinimo priemonių.

Kalba – daugiau nei galimybė susikalbėti

Šiaurės ir Baltijos šalių ryšius stiprina ne tik bendri projektai ar institucinis bendradarbiavimas, bet ir smalsumas vienų kitų kalboms, kultūrai ir kasdienybei. Būtent tai skatina ir „Nordplus Nordic Languages“ programa, kviečianti atrasti Šiaurės šalis ne iš tolo, o per jų kalbas, žmones ir kultūrines patirtis.

Interaktyvios užduotys, žaidimai, kalbos pratimai ir kultūrinė informacija kviečia ne tik išmokti naujų žodžių, bet ir geriau suprasti, kuo gyvena Šiaurės šalių žmonės.

Vietos kalbos mokėjimas, pasak D. Malinauskienės, suteikia galimybę pažinti šalį kur kas giliau:

„Anglų kalbos dažniausiai pakanka trumpam pokalbiui, kelionei ar pagrindinei informacijai gauti, tačiau vietos kalba leidžia daug geriau pažinti šalį, jos kultūrą ir žmones. Mokėdamas šalies kalbą jaunas žmogus lengviau užmezga ryšius, geriau supranta vietos gyvenimą ir parodo pagarbą žmonėms, tarp kurių gyvena, mokosi ar dirba. Norvegų, švedų, danų, islandų ar suomių kalbos mokėjimas gali suteikti ir konkrečių pranašumų studijuojant bei ieškant darbo.“

Tačiau kalbų mokymasis svarbus ne tik tiems, kurie planuoja studijuoti ar dirbti užsienyje.

„Kita vertus, Šiaurės šalys yra artimos Lietuvos kaimynės ir svarbios mūsų regiono partnerės. Todėl jų kalbų mokymasis – tai ne vien pasirengimas galimai kelionei ar darbui svetur. Tai ir galimybė geriau pažinti regioną, kuriam priklausome.“

Ir turbūt būtent čia atsiskleidžia didžiausia SIH įgyvendinamų „Nordplus Nordic Languages“ projektų prasmė – per kalbą pažinti ne tik šalį, bet ir jos kultūrą bei žmones:

„Anglų kalba padeda susikalbėti, tačiau vietos kalba padeda suprasti ir būti suprastam, nes kalba atveria ne tik duris, bet ir žmonių širdis.“

Nuo rugpjūčio 25 d. galima teikti paraiškas finansavimui „Nordplus Junior“, „Nordplus Adult“ ir „Nordplus Nordic Languages“ parengiamiesiems vizitams. Pagal „Nordplus Junior“ paprogramę taip pat galima teikti paraiškas pažintiniams vizitams.

Paraiškų teikimo terminas – 2026 m. spalio 1 d.

Parengiamieji vizitai

Jau radote partnerių būsimam projektui? Parengiamasis vizitas suteikia galimybę susitikti su partnerių organizacijų atstovais, kartu aptarti ir suplanuoti būsimą projektą bei parengti bendrą „Nordplus“ paraišką.

Parengiamųjų vizitų finansavimas skiriamas pagal „Nordplus Junior“, „Nordplus Adult“ ir „Nordplus Nordic Languages“ paprogrames. Vizite turi dalyvauti organizacijos bent iš dviejų „Nordplus“ programoje dalyvaujančių šalių. Finansavimas gali būti skiriamas iki dviejų dalyvių iš vienos organizacijos ir ne ilgesniam kaip penkių dienų laikotarpiui, įskaitant kelionės dienas.

Paraiškoje svarbu aiškiai aprašyti būsimo projekto idėją ir tikslus, partnerių vaidmenis, planuojamą vizito programą, vietą ir datą.

Pažintiniai vizitai

Pagal „Nordplus Junior“ paprogramę galima teikti paraiškas ir pažintiniams vizitams.

Jų tikslas – suteikti mokytojams, mokyklų vadovams, kitiems švietimo darbuotojams ir švietimo administravimo institucijų atstovams galimybę įgyti naujų žinių, patirties ir susipažinti su kitų Šiaurės bei Baltijos šalių organizacijų veikla.

Pažintiniame vizite gali dalyvauti 2–5 darbuotojai iš vienos organizacijos. Vizitas paprastai trunka 2–3 darbo dienas, o kartu su kelionės dienomis – iki 5 dienų. Mokiniai šioje veikloje nedalyvauja.

Paraiškų pažintiniams vizitams pagal „Nordplus Junior“ laukiama iki 2026 m. spalio 1 d.

„Nordplus“ kavinė – rugsėjo 8 d.

Norite daugiau sužinoti apie paraiškų teikimą parengiamiesiems ir pažintiniams vizitams?

2026 m. rugsėjo 8 d. vyks nuotolinis informacinis susitikimas „Nordplus Café“. Jo metu bus pristatytos finansavimo galimybės, aptarti pirmieji žingsniai planuojant bendradarbiavimą su kitų Šiaurės ir Baltijos šalių organizacijomis, bus galima užduoti klausimus ir pasisemti idėjų būsimiems projektams.

Susitikimas vyks anglų kalba, dalyvavimas nemokamas. Būtina išankstinė registracija iki 2026 m. rugsėjo 7 d.

Kaip teikti paraiškas?

Paraiškas teikite „Nordplus“ paraiškų teikimo sistemoje „Espresso“.

👉 Eiti į paraiškų sistemą

Pildant paraišką rekomenduojame vadovautis oficialiais pasirinktos „Nordplus“ paprogramės reikalavimais ir prieš pateikiant patikrinti, ar užpildyti visi privalomi laukai bei pridėti reikalingi dokumentai.

Kviečiame į nuotolinį „Nordplus Café“ renginį

Svarstote galimybę teikti „Nordplus“ paraišką ar ieškote partnerių bendradarbiavimui Šiaurės ir Baltijos šalyse? Rugsėjo 8 d. kviečiame dalyvauti nuotoliniame „Nordplus Café“ renginyje, kuriame bus pristatytos finansavimo galimybės ir pirmieji žingsniai kuriant tarptautinę partnerystę.

Renginio metu bus pristatytos galimybės gauti finansavimą parengiamiesiems vizitams pagal „Nordplus Junior“, „Nordplus Adult“ ir „Nordplus Nordic Languages“ paprogrames. „Nordplus Junior“ dalyviai taip pat gali teikti paraiškas studijų vizitams.

Šių veiklų paraiškų teikimas vyksta nuo rugpjūčio 25 d. iki spalio 1 d.

„Nordplus Café“ metu bus aptarti pirmieji žingsniai pradedant bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis. Dalyviai galės užduoti rūpimus klausimus, pasisemti idėjų ir pabendrauti su kolegomis iš kitų šalių.

Renginio data: 2026 m. rugsėjo 8 d.
Laikas: 15.00–16.00 val. Lietuvos laiku
Vieta: nuotoliniu būdu
Renginio kalba: anglų

Registracija vyksta iki rugsėjo 7 d.:
https://link.webropolsurveys.com/Participation/Public/ef3f0da8-d4bb-43e7-95b7-16f67430943b?displayId=Swe3712097

Daugiau informacijos apie renginį:
https://nordplusonline.org/calendar/nordplus-cafe-2026-09-08/

Kaip vyresnio amžiaus žmogui išlikti savarankiškam vis daugiau kasdienio gyvenimo sričių persikeliant į skaitmeninę erdvę? Šį klausimą Šiaurės ir Baltijos šalių „Nordplus“ partneriai gvildena jau ne pirmus metus. Baigę projektą, skirtą skaitmeniniams gebėjimams, kritiniam informacijos vertinimui ir atsparumui dezinformacijai, dalis tų pačių partnerių imasi konkretesnio iššūkio – vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninių finansinių įgūdžių.

2024–2026 m. „Nordplus Adult“ projekte „Navigating mis- and disinformation at an older age“ partneriai iš Suomijos, Lietuvos ir Estijos stiprino vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą saugiai orientuotis skaitmeninėje informacinėje aplinkoje. Lietuvai projekte atstovavo Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU). Projekto metu buvo renkamos gerosios praktikos, organizuojamos kūrybinės dirbtuvės ir parengtas atvirai prieinamas mokymosi priemonių rinkinys „Media Awareness Learning Kit“, skirtas kritiniam informacijos vertinimui ir dezinformacijos atpažinimui.

Šią patirtį natūraliai papildo naujas „Nordplus Adult“ projektas „Seniors’ Digital Financial Skills in the Nordic and Baltics“. Jame vėl susitinka MČTAU, Jyväskylä vasaros universitetas ir Suomijos vyresnio amžiaus žmonių gerovės asociacija, o prie partnerystės taip pat prisijungia organizacijos iš Švedijos ir Danijos.

Šį kartą skaitmeniniai gebėjimai nagrinėjami per vieną konkrečiausių kasdienio gyvenimo sričių – finansus.

Naujojo projekto tikslas – stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninius finansinius gebėjimus ir kartu didinti jų pasitikėjimą bei saugumo jausmą skaitmeninėje kasdienybėje. Partneriai dalysis gerosiomis praktikomis, į veiklas įtrauks vyresnio amžiaus žmones ir ekspertus bei ieškos mokymosi metodų, kuriuos suaugusiųjų švietimo organizacijos galėtų pritaikyti savo šalyse.

Svarbu, kad dėmesys skiriamas ne vien techniniam gebėjimui naudotis elektronine bankininkyste ar skaitmeniniais mokėjimais. Projekto apraše pabrėžiami ir pasitikėjimo, saugumo, atsakomybės bei emociniai skaitmeninio finansinio dalyvavimo aspektai.

Šio posūkio logika aiški. Mokėjimas kritiškai vertinti internete gaunamą informaciją tampa ypač svarbus tada, kai nuo jos gali priklausyti ne tik žmogaus nuomonė, bet ir jo pinigai. Gebėjimas atpažinti manipuliaciją, suabejoti nepatikimu pranešimu, patikrinti šaltinį ar saugiai reaguoti į galimą internetinį sukčiavimą yra ir skaitmeninio, ir finansinio raštingumo dalis.

Naujasis „Nordplus“ projektas remiasi ir Suomijoje jau išbandyta iniciatyva, kurios metu su vyresnio amžiaus žmonėmis buvo nagrinėjamas saugus skaitmeninis finansų tvarkymas. Suomijos patirtis parodė didelį šios temos aktualumą, bet kartu atskleidė, kad esamų mokymo priemonių nepakanka skirtingiems ir sudėtingiems vyresnio amžiaus žmonių poreikiams atliepti. Būtent tai tapo vienu iš atspirties taškų naujai tarptautinei partnerystei.

Todėl naujasis projektas gali būti vertinamas kaip natūrali jau sukauptos partnerių patirties evoliucija: nuo bendro gebėjimo saugiai orientuotis skaitmeninėje informacinėje aplinkoje – prie gebėjimo saugiai ir užtikrintai tvarkyti vieną jautriausių jos sričių, savo finansus.

Partneriai siekia, kad projekto rezultatas būtų ne vien atskiri mokymai, bet ir bendrai parengtas, viešai prieinamas gerųjų praktikų, mokymosi principų ir praktinių metodų rinkinys, kurį organizacijos galėtų pritaikyti savo nacionaliniuose suaugusiųjų švietimo tinkluose.

Išsamiau apie naująjį „Seniors’ Digital Financial Skills in the Nordic and Baltics“ projektą skaitykite Jyväskylä vasaros universiteto svetainėje.

O daugiau apie Lietuvos partnerių vaidmenį, planuojamas veiklas ir tai, kaip ankstesnio projekto patirtis bus pritaikoma naujajame etape, paaiškės po rugsėjį planuojamo pirmojo naujojo projekto partnerių susitikimo.

Projekto vadovė: Laima Tuleikienė
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas (MČTAU);
Tel.: +370 676 21 601; el. p.: mctau.info@gmail.com

Nuorodos į MČTAU projektus:

• https://mctau.lt/projektai/
• https://mctau.lt/mctau-atstoves-dalyvavo-nord-projekto-vykdytoju-susitikime-helsinkyje/

„Nordplus Junior“ projektas „Back to the Future: Bonding through Traditions“ subūrė 12–14 metų mokinius ir pedagogus iš Balvų pagrindinės mokyklos (Šiaurės Latgala, Latvija), Alsungos meno mokyklos, veikiančios UNESCO saugomoje Suitų kultūrinėje erdvėje (Latvija), bei Vilniaus karaliaus Mindaugo mokyklos (Lietuva) prasmingiems kultūrinių mainų ir bendradarbiavimo metams.

Projekto tikslas buvo prisidėti prie Baltijos šalių kultūros paveldo išsaugojimo, stiprinti bendros tapatybės jausmą ir ugdyti aktyvų pilietiškumą, tyrinėjant regionų istoriją, gastronomiją, muziką ir tradicinius amatus. Projekto veiklų metu „eTwinning“ platforma buvo naudojama kaip vieša erdvė veikloms aprašyti, nuotraukoms ir vaizdo medžiagai skelbti, o bendri „Google Drive“ aplankai padėjo centralizuotai kaupti projekto medžiagą, vertinimus ir dokumentaciją.

Projekto kelionė prasidėjo rugsėjį nuotoline konferencija, skirta Europos kalbų dienai paminėti. Jos metu mokiniai pristatė savo regionų vertybes, išskirtines vietines tarmes – latgalių ir suitų – bei folklorą, dalyvavo interaktyviame „Kahoot!“ žaidime ir mokėsi tradicinių pasisveikinimų. Gruodžio mėnesį virtualus bendradarbiavimas tęsėsi Balvų pagrindinei mokyklai koordinuojant interaktyvaus skaitmeninio Advento kalendoriaus kūrimą „MyAdvent“ platformoje. Ši 24 dienų edukacinė veikla suteikė mokiniams galimybę tyrinėti ir pristatyti Lietuvos ir Latvijos kalėdines tradicijas, regionines dainas bei šventinių dekoracijų gaminimo instrukcijas, kūrybiškai derinant skaitmeninius gebėjimus ir kultūrinį pažinimą. Sausio mėnesį dėmesys buvo skirtas svarbiam bendros Baltijos istorijos įvykiui – 1991 metų Sausio įvykių ir Barikadų 35-osioms metinėms. Analizuodami archyvinę medžiagą, dalyvaudami muziejų edukacijose ir diskusijose, mokiniai suprato, kaip glaudžiai susijusios Lietuvos ir Latvijos kovos už laisvę ir kaip jos stiprino Baltijos šalių vienybę bei demokratines vertybes.

Svarbiausia projekto dalis buvo trys įsimintinos mobilumo savaitės, per kurias kultūros paveldas buvo sėkmingai derinamas su šiuolaikiniais mokymosi metodais. Pirmasis mobilumas vyko 2025 m. lapkritį Balvų pagrindinėje mokykloje, kur svečiai iš Alsungos ir Vilniaus susipažino su latgalių svetingumu, dalyvavo audimo, medžio darbų ir kitose edukacinėse dirbtuvėse, o vakarais bendravo su priimančiomis šeimomis ir dalyvavo protmūšiuose. Antrasis mobilumas 2026 m. kovą vyko Vilniaus karaliaus Mindaugo mokykloje. Jo metu mokiniai lankė svarbiausius Vilniaus laisvės kovų ir istorijos objektus, mokėsi groti ukulele bei praktiškai susipažino su senosiomis Vilniaus tradicijomis, organizuodami ir vesdami amatų dirbtuves mokyklos Kaziuko mugėje. Trečiasis ir paskutinis mobilumas 2026 m. balandį buvo surengtas Alsungos meno mokykloje, kur ypatingas dėmesys skirtas spalvingam Suitų kultūriniam paveldui. Mokiniai dalyvavo tradicinės raugintos duonos ir sklandraušių kepimo edukacijose, susipažino su vietos žemės ūkio tradicijomis bei stiprino tarpusavio ryšius naktinio orientacinio žaidimo metu.

Projektui artėjant prie pabaigos, mokiniai atliko baigiamuosius įsivertinimus ir kartu kūrė dokumentinį filmuką, atspindintį svarbiausias projekto patirtis. Ilgalaikis projekto poveikis mokyklų bendruomenėms tapo akivaizdus. Gyvenimas priimančiose šeimose ir bendravimas su bendraamžiais padėjo mokiniams įveikti kalbinius barjerus, suteikė galimybę praktiškai vartoti anglų kalbą ir užmegzti tarptautines draugystes. Mokytojai išplėtė profesinių kontaktų tinklą, įgijo naujų pedagoginių kompetencijų, o projekto metu sukurti skaitmeniniai ištekliai, vaizdo medžiaga ir metodinės priemonės sėkmingai integruojamos į socialinių mokslų, istorijos, muzikos ir technologijų ugdymo procesą.

Lietuvos ir Latvijos mokiniai įrodė, kad tradicinis kultūros paveldas išlieka gyvas, aktualus ir nuolat puoselėjamas šiuolaikiniame pasaulyje. Projektas parodė, jog geriausias būdas žengti „atgal į ateitį“ yra vienytis per tradicijas, pažinti vieniems kitus ir kartu kurti bendrą Baltijos šalių kultūrinę ateitį.

Kviečiame susipažinti su svarbiausiomis projekto akimirkomis ir mokinių patirtimis trumpame filmuke.

„Nordplus Junior Aurora“ 2026 m. apdovanojimas skirtas projektui „Hear the Children“, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas vaikų balsui, jų dalyvavimui ir demokratiniams procesams. Projektas siekė ne tik išklausyti vaikus, bet ir iš tiesų išgirsti jų nuomonę jiems svarbiais klausimais.

Projekte dalyvavo švietimo įstaigos ir organizacijos iš Švedijos, Lietuvos, Grenlandijos, Estijos ir Farerų salų. Projekto koordinatorės – Roslags-Kulla ir Ljusterö ikimokyklinės įstaigos Švedijoje. Tarp projekto partnerių – ir trys Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigos: Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“, Šiaulių lopšelis-darželis „Salduvė“ ir Klaipėdos lopšelis-darželis „Giliukas“.

Projekto „Hear the Children“ pagrindas buvo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir UNESCO vertybės. Įgyvendinant projektą buvo siekiama kurti aplinką, kurioje vaikai galėtų aktyviai dalyvauti, išsakyti savo nuomonę ir būti įtraukti į sprendimų priėmimo procesus.

„Vaikai yra ateities piliečiai, kurie turi nešti demokratiją. Įgyvendindami projektą, sukūrėme įrankius ir modelius darbui su vaikų balsais“, – sako Maria Lundin Lindgren.

Šių metų atrankos komisija vienbalsiai nusprendė „Nordplus Junior Aurora“ apdovanojimą 2026 m. skirti projektui „Hear the Children“. Komisijos vertinimu, tai demokratijos temai skirtas projektas, įtraukiantis mokyklas ir ugdymo įstaigas visame Šiaurės ir Baltijos šalių regione bei parodantis konkrečius ir ilgalaikius rezultatus.

Atrankos komisiją sudarė Šiaurės ministrų tarybos sekretoriato Danijoje, Latvijos valstybinės švietimo plėtros agentūros ir „Nordplus“ vyriausiojo koordinatoriaus Švedijoje atstovai.

Projekte dalyvavo šios organizacijos:

• Roslags-Kulla ir Ljusterö ikimokyklinės įstaigos, Švedija – projekto koordinatorės;
• Lillsjöområdets ikimokyklinės įstaigos, Švedija;
• Jönköping Universitet, Švedija;
• Kauno lopšelis-darželis „Žilvitis“, Lietuva;
• Šiaulių lopšelis-darželis „Salduvė“, Lietuva;
• Klaipėdos lopšelis-darželis „Giliukas“, Lietuva;
• Meeqqanut Atuarfeqarnermut Ingerlatsivik – Børn og Skole, Grenlandija;
• Laulasmaa mokykla, Estija;
• Nóaborgs Förskola, Farerų salos.

„Nordplus Junior Aurora“ apdovanojimas teikiamas nuo 2020 m. Juo siekiama atkreipti dėmesį į geruosius „Nordplus Junior“ finansuojamų projektų pavyzdžius ir parodyti projektus, kurie kuria prasmingus, tvarius ir įkvepiančius rezultatus Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

2026 m. apdovanojimas projektui „Hear the Children“ bus įteiktas birželio 25 d. Švedijos demokratijos savaitės metu Almedalene, Visbyje.

Daugiau informacijos apie apdovanojimą ir projektą galima rasti „Nordplus Online“ svetainėje.

Sėkmingai baigtas „Nordplus Adult“ programos finansuotas tarptautinis Šiaurės ir Baltijos šalių projektas „Nordic-Baltic Dyslexia Alliance: Together, We Can Empower Adult Learners to Succeed“ („Šiaurės ir Baltijos šalių organizacijos vienijasi, siekdamos pagerinti suaugusiųjų, turinčių disleksiją, mokymosi galimybes“).

Projekte bendradarbiavo keturios organizacijos: Mokymosi ypatumų centras „Labirintas“ iš Lietuvos, Latvijos disleksijos asociacija, Estijos skaitymo asociacija ir „Ordblinde Træning“ iš Danijos. Partnerius vienijo bendras tikslas – stiprinti suaugusiųjų švietimo specialistų kompetencijas ir kurti labiau įtraukią mokymosi aplinką suaugusiesiems, turintiems disleksiją.

Nors disleksija dažniausiai siejama su vaikų ugdymu, daugelis suaugusiųjų vis dar susiduria su skaitymo, rašymo ir informacijos apdorojimo sunkumais, kurie gali turėti įtakos jų profesiniam tobulėjimui, mokymuisi visą gyvenimą ir emocinei gerovei. Projekto partneriai pastebėjo, kad suaugusiųjų švietimo sektoriuje vis dar trūksta praktinių priemonių ir aiškių metodų, kaip efektyviai dirbti su šia tiksline grupe.

Atsižvelgiant į šį poreikį, projekto metu buvo sukurta išsami mokymo programa, skirta mokytojams, dėstytojams, mokymų vedėjams ir kitiems specialistams, dirbantiems su suaugusiaisiais. Programa apima penkias pagrindines temas:

• kaip atpažinti disleksiją suaugusiųjų amžiuje ir apie ją kalbėti;
• kaip pritaikyti mokymo programas ir mokymosi procesą;
• kaip mokymui naudoti ne tik tekstinę, bet ir vaizdinę, garsinę bei kinestetinę informaciją;
• kaip kurti užduotis, tinkamas besimokantiesiems, turintiems disleksiją;
• kaip atpažinti disleksiją turinčių žmonių stiprybes ir jas panaudoti mokymosi procese.

Kiekvienai temai buvo parengta išsami mokymo medžiaga, paskaitų planai, praktinės užduotys ir rekomendacijos, leidžiančios specialistams įgytas žinias iš karto pritaikyti savo darbe. Daug dėmesio skirta tam, kad medžiaga būtų lengvai naudojama, praktiška ir pritaikoma įvairiose formaliojo, neformaliojo bei profesinio mokymo aplinkose.

Projekto metu vyko tarptautiniai partnerių susitikimai Latvijoje ir Estijoje, taip pat reguliarios nuotolinės darbo sesijos. Partneriai dalijosi nacionaline patirtimi, gerąja praktika ir kartu kūrė bendrą mokymo sistemą, pritaikytą tiek Baltijos, tiek Šiaurės šalių kontekstui.

Svarbi projekto dalis buvo rezultatų sklaida. Kiekvienoje partnerių šalyje buvo organizuoti nuotoliniai mokymai specialistams, kurių metu pristatyta sukurta programa ir jos taikymo galimybės praktikoje. Taip projekto rezultatai pasiekė ne tik projekto partnerius, bet ir platesnę švietimo bendruomenę.

Visa projekto metu sukurta medžiaga yra viešai ir nemokamai prieinama specialiai šiam projektui sukurtoje platformoje: https://www.eals.labirintas.com

Tikimasi, kad projekto rezultatai prisidės prie didesnės švietimo įtraukties, geresnio suaugusiųjų, turinčių disleksiją, mokymosi prieinamumo ir stipresnių specialistų kompetencijų visame Šiaurės ir Baltijos regione. Projektas taip pat sustiprino tarptautinį bendradarbiavimą ir sukūrė tvirtą pagrindą būsimoms iniciatyvoms, skirtoms mokymosi sunkumų turinčių suaugusiųjų poreikiams.

Šis projektas dar kartą parodė, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali sukurti ilgalaikę vertę ir padėti kurti švietimo sistemas, kuriose kiekvienas besimokantysis turi galimybę sėkmingai mokytis ir tobulėti.

„Nordplus“ programoje nuolat daugėja patvirtintų paraiškų, o tai rodo didelį švietimo bendruomenės susidomėjimą kelionėmis, žinių ir patirties mainais su kaimyninėmis šalimis.
– Susidomėjimas bendradarbiavimu tarp Šiaurės ir Baltijos šalių nuosekliai auga, ir tai labai džiugina, – sako „Nordplus“ vadovė Susanne Hagström Larsson.

Iki 2026 m. vasario 2 d. „Nordplus“ programai buvo pateiktos 635 paraiškos, kurių bendra prašoma finansavimo suma siekė 31 543 977 eurus. Paraiškas pateikė beveik visos programoje dalyvaujančios šalys, o jų aktyvumas iš esmės atitinka šalių gyventojų skaičių. Estija, Latvija ir Lietuva kartu dalyvauja proporcingai Baltijos šalių gyventojų skaičiui. Tuo tarpu Islandija, Alandų salos, Grenlandija ir Farerų salos išsiskiria didesniu aktyvumu, nei būtų galima tikėtis pagal jų nedidelį gyventojų skaičių.

2026 m. paraiškas pateikusių ir finansavimą gavusių organizacijų pasiskirstymas pagal šalis išliko panašus kaip ir 2025 m.

Patvirtintos „Nordplus“ paraiškos ir skirtas finansavimas 2026 m.

„Nordplus“ yra didžiausia Šiaurės ministrų tarybos švietimo programa, skatinanti bendradarbiavimą, tinklaveiką, mainus ir žinių sklaidą Šiaurės ir Baltijos šalyse. Programa finansuoja mokytojų, studentų ir mokinių mobilumą visuose švietimo lygmenyse – nuo ikimokyklinio ugdymo iki suaugusiųjų švietimo ir aukštojo mokslo. Tai prisideda prie patirties mainų, kalbinio ir kultūrinio supratimo stiprinimo.

Programos „Nordplus“ finansuotas tinklas „BalticSeaBioMed“, kuris jungia aukštojo mokslo institucijas iš Švedijos, Danijos, Suomijos ir Lietuvos, buvo apdovanotas 2026 m. Švedijos nacionaline premija už tarptautiškumą mokymo ir mokymosi srityje. Tai jungtinis Švedijos medicinos fakultetų apdovanojimas, kuriuo pripažįstamos sėkmingos ir svarbios iniciatyvos stiprinančios švietimo tarptautiškumą.

Švedijos nacionalinės premijos atrankos komitetas ypač išskyrė „BalticSeaBioMed“ tinklo stiprią edukacinę inovaciją, apimančią bendrai sukurtus skaitmeninius kursus bei virtualų edukacinį pabėgimo kambarį

„BalticSeaBioMed“ – tai biomedicinos srities bendradarbiavimo tinklas tarp Rytų Suomijos, Åbo Akademi, Vilniaus, Pietų Danijos bei Turku universitetų, kurio pradžia siekia 2013 metus. Naujausia programos „Nordplus“ paraiška sprendžiamos žmonių sveikatos problemos, ypatingą dėmesį skiriant ekspozomui – visoms aplinkos veiksnių poveikio formoms per visą žmogaus gyvenimą ir jų įtakai sveikatai bei ligoms. Taikant pažangiausią biomedicinos metodiką vertinamas žaliojo augimo ir darnaus vystymosi vaidmuo mažinant aplinkos poveikį ir stiprinant sveikatą, taip suteikiant studentams žinių ir įgūdžių, kurie didina jų įsidarbinimo galimybes ateityje bei prisideda prie konkurencingo Baltijos ir Šiaurės šalių regiono kūrimo. Programos „Nordplus“ finansuojamų internetinių kursų, kasmetinių tarptautinių vasaros mokyklų ir novatoriškų mokymosi formatų dėka ši iniciatyva pasiekia plačią studentų auditoriją ir sprendžia pasaulinius iššūkius, susijusius su planetos sveikata, poveikiu aplinkai ir tvarumu.

Džiaugiamės kartu ir sveikiname nugalėtojus!

Naujieną taip pat galite skaityti anglų kalba: https://news.ki.se/they-receive-an-award-for-internationalisation-in-education

Nuotraukos – projekto įgyvendintojų nuosavybė.