Šiaurės ir Baltijos šalis sieja geografinė kaimynystė, bendradarbiavimas, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai, tačiau kiek iš tiesų pažįstame vieni kitų kalbas ir kultūras? Nors anglų kalba šiandien leidžia lengvai susikalbėti beveik visame regione, net ir keli žodžiai vietos kalba gali tapti pirmuoju žingsniu į kur kas gilesnį šalies, jos žmonių ir kultūros pažinimą.
Būtent tokią galimybę suteikia „Nordplus Nordic Languages“ programa, kurios vienas svarbiausių tikslų – skatinti Šiaurės šalių kalbų ir kultūrų pažinimą bei stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių tarpusavio kalbinį ir kultūrinį supratimą. Programa ypatingą dėmesį skiria vaikų ir jaunimo susidomėjimui Šiaurės šalių kalbomis.
Lietuvoje nuoseklią šios programos projektų istoriją jau keletą metų kuria Soros International House (SIH) kartu su partneriais iš Šiaurės šalių. Organizacijos koordinuoti „Nordplus Nordic Languages“ projektai vienas po kito kvietė atrasti Norvegiją, Islandiją, Švediją, Daniją ir Suomiją, o jų rezultatai šiandien sudaro penkių skirtingų Šiaurės šalių kalboms ir kultūroms skirtų internetinių mokymosi platformų tinklą. SIH kuruojamų projektų sąraše matyti aiški tęstinė kryptis: „Play Your Way to Norway“ įgyvendintas 2019–2021 m., „Discover Iceland and Sweden“ – 2021–2023 m., „Let’s Get to Know Denmark and Finland“ – 2023–2025 m., o nuo 2025 m. rugsėjo įgyvendinamas naujas projektas „Speak Nordic: Unlocking Languages of the North“.
Nuo Norvegijos iki penkių Šiaurės šalių
Ši projektų kelionė prasidėjo nuo Norvegijos. Įgyvendinant projektą „Play Your Way to Norway“ buvo sukurta internetinė platforma, kviečianti susipažinti su norvegų kalba ir kultūra. Po pirmojo projekto idėja buvo tęsiama – projekte „Discover Iceland and Sweden“ dėmesys nukrypo į islandų ir švedų kalbas, o dar vėliau – į Daniją ir Suomiją.
Kaip prisimena SIH direktorė Daiva Malinauskienė, pati pirmojo projekto idėja gimė iš labai konkretaus jaunų žmonių poreikio:
„Projekto „Play Your Way to Norway“ idėja kilo po pokalbio su jaunais žmonėmis, atėjusiais į SIH ieškoti norvegų kalbos pradinio lygio kursų. Jie ruošėsi vasaros kelionei po Norvegiją ir norėjo išvykti jau gebėdami bent šiek tiek bendrauti vietos kalba bei daugiau žinodami apie šalies kultūrą ir kasdienį gyvenimą. Jų išsakyti lūkesčiai paskatino į kalbos mokymą pažvelgti „kitu kampu“. Taip ir gimė mintis sukurti patogią savarankiško mokymosi platformą, kurioje būtų galima mokytis norvegų kalbos pradmenų ir kartu pažinti šalies kultūrą. Galvodami apie potencialius partnerius, apsistojome ties profesionaliais ir patikimais kolegomis iš Kristiansando. Kartu su jais parengėme projektą, gavome finansavimą ir ėmėmės darbo.“
Pirmojo projekto sėkmė ir žmonių susidomėjimas paskatino idėją plėtoti toliau.
Pristatant „Play Your Way to Norway“ projektą konferencijose ir kituose renginiuose, žmonės pradėjo klausinėti, kada platformoje bus galima savarankiškai mokytis kitų Šiaurės šalių kalbų ir susipažinti su jų kultūromis. Tai parodė, kad toks savarankiško mokymosi įrankis yra reikalingas, o pirmojo projekto idėją verta plėtoti.
Taip buvo sukurtos penkios nemokamos internetinės mokymosi platformos, kuriose kalbos mokymasis siejamas su šalies kultūros, kasdienio gyvenimo ir tradicijų pažinimu. Tai leidžia į Šiaurės šalių kalbas pažvelgti ne vien kaip į žodžių ir gramatikos sistemą, bet kaip į būdą geriau suprasti žmones ir visuomenę, kurioje ta kalba vartojama.
Pasak D. Malinauskienės, vienas svarbiausių visos šios projektų krypties bruožų – jos tęstinumas:
„Labiausiai didžiuojamės šių projektų tęstinumu ir matomumu. Tai nėra pavieniai, tarpusavyje nesusiję projektai – kiekvienas naujas projektas pratęsė ankstesniojo idėją, įtraukė naujas šalis ir papildė kuriamų mokymosi priemonių visumą.“
Kad šios priemonės pasiekia gerokai platesnę auditoriją, neapsiribojančią vien projekto partnerių šalimis, rodo ir netikėtos asmeninės istorijos:
„Kartą su manimi susisiekė mergina iš Turkijos, norėjusi įsidarbinti SIH anglų kalbos mokytoja. Kai paklausiau, iš kur ji apie mus sužinojo, mergina papasakojo, kad prieš kelionę į Švediją internete ieškojo savarankiško švedų kalbos mokymosi kursų. Taip ji atrado mūsų platformą, sėkmingai ja pasinaudojo ir kartu sužinojo apie ją kūrusią organizaciją – SIH. Šis pavyzdys parodo, kad platformos pasiekia žmones ir už projekto partnerių šalių ribų.“
Platformos šiandien naudojamos ne tik individualiam mokymuisi. Pasak SIH direktorės, Lietuvoje jas kaip papildomus atviruosius švietimo išteklius pasitelkia bendrojo ugdymo mokyklų ir kalbų mokymo centrų pedagogai, o projekto partnerių šalyse jos naudojamos ir institucijose, dirbančiose su imigrantais.
Pasak SIH direktorės, pagrindinis tikslas buvo ir tebėra sukurti patogų savarankiško mokymosi įrankį individualiems vartotojams. Pirmiausia galvota apie jaunus žmones, vykstančius į Šiaurės šalis keliauti, studijuoti ar dirbti, taip pat apie Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojus, norinčius geriau pažinti savo Šiaurės kaimynus.
„Let’s Get to Know Denmark and Finland“ – pažintis su Danija ir Suomija
Naujausias jau užbaigtas šios projektų sekos etapas – „Let’s Get to Know Denmark and Finland“ (NPLA-2023/10040), vykęs nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. liepos 31 d.
Projektas pratęsė ankstesnių iniciatyvų idėją ir šįkart pakvietė jaunimą pažinti danų ir suomių kalbas bei kultūras. Vienas pagrindinių projekto tikslų buvo sukurti internetinius mokymosi išteklius, kurie leistų su šiomis kalbomis ir šalimis susipažinti savarankiškai. Sukurtas platformas taip pat išbandė jauni žmonės Lietuvoje, o jų grįžtamasis ryšys buvo naudojamas priemonėms tobulinti.
Svarbu ir tai, kad projektas neapsiribojo vien skaitmeninių priemonių kūrimu. Jo metu vyko tarptautinis partnerių bendradarbiavimas, susitikimai ir veiklos, leidę mokymąsi susieti su gyvu skirtingų šalių žmonių bendravimu. Tokiu būdu kalbos pažinimas tapo ir kultūrinio dialogo priemone.
Malinauskienė šiame projekte ypač išskiria veiklas, kuriose susitiko skirtingų šalių jaunimas:
„Šiame projekte išskirčiau du nuotolinius Lietuvos, Suomijos ir Danijos jaunimo seminarus, susitikimą Odensėje ir baigiamąją tarptautinę konferenciją Vilniuje. Nuotolinių seminarų metu jaunuoliai pristatė savo šalis ir mokyklas, dalyvavo pačių parengtuose protmūšiuose bei aptarė kultūrinius ir kalbinius šalių skirtumus ir panašumus. Susitikimai parodė, kad panašumų turime kur kas daugiau negu skirtumų ir kad nuotoliniu būdu galima užmegzti draugystę bei kurti bendrystę.“
Ypač daug įspūdžių paliko jaunimo susitikimas Odensėje:
Odensėje jauni žmonės kartu analizavo kuriamų platformų turinį, pristatė savo šalių etnines mažumas bei jų sėkmės istorijas ir diskutavo apie bendras vertybes bei tarpkultūrinio bendravimo svarbą. Lietuvai atstovavusi Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijos moksleivė Viltė sakė, kad renginys suteikė jai daug pasitikėjimo savimi, pasididžiavimo Lietuva, sugriovė stereotipus ir atvėrė kelius į naujas draugystes. Jos pristatyta šišioniškių krašto ir Vydūno istorija buvo įvertinta kaip geriausias etninių mažumų sėkmės istorijos pristatymas.
Projektą užbaigė tarptautinė baigiamoji konferencija Vilniuje, surengta Vilniaus miesto savivaldybėje. Joje pristatyti projekto rezultatai, tačiau renginys kartu tapo erdve platesnei diskusijai apie šiuolaikines mokymosi galimybes ir atviruosius švietimo išteklius.
Vilniuje vykusioje konferencijoje jaunimas aktyviai dalyvavo diskusijose bei praktiniuose seminaruose ir dalijosi savo įžvalgomis. Viena kolegė mokslininkė ir LieDM asociacijos prezidentė prof. M. Teresevičienė neslėpė nuostabos dėl jaunų žmonių smalsumo, turimų žinių, gebėjimo argumentuotai kalbėti apie atviruosius švietimo išteklius ir laisvai bendrauti anglų kalba.
Kuriant ir išbandant platformas aktyviai dalyvavo jauni žmonės. Pavyzdžiui, jaunimo organizacijos „Youth for Diversity Agder“ nariai prisidėjo rengiant „Play Your Way to Norway“ kultūros modulį ir kūrė kalbos moduliui skirtą vaizdo medžiagą. Lietuvos jaunimas testavo sukurtas platformas: vieniems dalyviams jose buvo per daug tekstinės medžiagos, kitiems trūko gramatikos paaiškinimų ar daugiau vaizdinės medžiagos. Pasak D. Malinauskienės, pasiūlymai buvo aptarti su partneriais ir, atsižvelgiant į platformų technines galimybes, atlikti reikiami pakeitimai.
„Speak Nordic“ – nuo pažinties prie gilesnio kalbos mokėjimo
2025 m. rugsėjį prasidėjo naujas SIH koordinuojamas „Nordplus Nordic Languages“ projektas „Speak Nordic: Unlocking Languages of the North“ (NPLA-2025/10034), kuris kartu su partneriais iš Švedijos („More Mosaic“) ir Norvegijos („Aftenskolen in Kristiansand“) bus įgyvendinamas iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.
Šį kartą projektas grįžta prie norvegų ir švedų kalbų, tačiau kelia jau kitą uždavinį. Numatyta sukurti A2, B1 ir B2 lygių norvegų ir švedų kalbų savarankiško mokymosi modulius, juos išbandyti, taip pat rengti norvegų ir švedų kalbų dienas Lietuvoje, jaunimo kalbų forumą Švedijoje bei tarptautinę internetinę konferenciją „Languages Open Doors“.
Jei ankstesni projektai pirmiausia kvietė atrasti Šiaurės šalių kalbas, naujasis projektas suteikia galimybę eiti toliau – nuo pirmosios pažinties pereiti prie aukštesnio kalbos mokėjimo lygio. Tokio žingsnio poreikį, pasak D. Malinauskienės, padiktavo patys platformų naudotojai:
„Nuolat sulaukiame pageidavimų sudaryti galimybę platformose mokytis kalbų aukštesniu lygiu, nes daug jaunų žmonių vyksta į Šiaurės šalis studijuoti arba dirbti, o A1 lygio kalbos įgūdžių jiems nepakanka. Būtent todėl kartu su partneriais pradėjome rengti A2, B1 ir B2 lygių norvegų bei švedų kalbų mokymosi modulius.“
Parengti moduliai jau išbandyti Vilniaus Karoliniškių ir Klaipėdos rajono Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijose. Mokinių komentarai ir pasiūlymai apibendrinti bei aptarti su projekto partneriais, kurie šiuo metu koreguoja modulių turinį ir rengia galutines jų versijas.
Naujieji moduliai turėtų būti baigti ir viešai pristatyti iki projekto pabaigos – 2027 m. rugpjūčio 31 d. SIH direktorė mano, kad naujai kuriamų priemonių praktinė nauda žmonėms geriausiai atspindės projekto sėkmę:
„Man asmeniškai svarbiausia bus žinoti, kad žmonės jais naudojasi ir kad įgyti kalbiniai įgūdžiai padeda jiems drąsiau pradėti studijas, suteikia galimybes gauti darbą, palengvina bendravimą su vietos žmonėmis bei padeda geriau ir saugiau jaustis naujoje aplinkoje.“
Kai mokymosi priemonė išlieka ilgiau už projektą
Tarptautinių projektų vertę dažnai parodo ne tik tai, kas įvyksta per dvejus jų įgyvendinimo metus, bet ir tai, kas lieka projektui pasibaigus. SIH atveju vienas labiausiai matomų rezultatų – sukurtos penkios viešai prieinamos platformos.
Šiandien besidomintieji Šiaurės šalių kalbomis ir kultūromis gali nemokamai naudotis penkiomis projektų metu sukurtomis platformomis: Play Norway, skirta norvegų kalbai ir kultūrai, Play Iceland – islandų, Play Sweden – švedų, Play Denmark – danų ir Play Finland – suomių kalbai ir kultūrai pažinti.
Šios kalbų mokymosi platformos sudaro savotišką skaitmeninę kelionę po Šiaurės šalis ir gali būti naudojamos tiek savarankiškai besimokančiųjų, tiek pedagogų, ieškančių papildomų kalbų ir kultūrų pažinimo priemonių.
Kalba – daugiau nei galimybė susikalbėti
Šiaurės ir Baltijos šalių ryšius stiprina ne tik bendri projektai ar institucinis bendradarbiavimas, bet ir smalsumas vienų kitų kalboms, kultūrai ir kasdienybei. Būtent tai skatina ir „Nordplus Nordic Languages“ programa, kviečianti atrasti Šiaurės šalis ne iš tolo, o per jų kalbas, žmones ir kultūrines patirtis.
Interaktyvios užduotys, žaidimai, kalbos pratimai ir kultūrinė informacija kviečia ne tik išmokti naujų žodžių, bet ir geriau suprasti, kuo gyvena Šiaurės šalių žmonės.
Vietos kalbos mokėjimas, pasak D. Malinauskienės, suteikia galimybę pažinti šalį kur kas giliau:
„Anglų kalbos dažniausiai pakanka trumpam pokalbiui, kelionei ar pagrindinei informacijai gauti, tačiau vietos kalba leidžia daug geriau pažinti šalį, jos kultūrą ir žmones. Mokėdamas šalies kalbą jaunas žmogus lengviau užmezga ryšius, geriau supranta vietos gyvenimą ir parodo pagarbą žmonėms, tarp kurių gyvena, mokosi ar dirba. Norvegų, švedų, danų, islandų ar suomių kalbos mokėjimas gali suteikti ir konkrečių pranašumų studijuojant bei ieškant darbo.“
Tačiau kalbų mokymasis svarbus ne tik tiems, kurie planuoja studijuoti ar dirbti užsienyje.
„Kita vertus, Šiaurės šalys yra artimos Lietuvos kaimynės ir svarbios mūsų regiono partnerės. Todėl jų kalbų mokymasis – tai ne vien pasirengimas galimai kelionei ar darbui svetur. Tai ir galimybė geriau pažinti regioną, kuriam priklausome.“
Ir turbūt būtent čia atsiskleidžia didžiausia SIH įgyvendinamų „Nordplus Nordic Languages“ projektų prasmė – per kalbą pažinti ne tik šalį, bet ir jos kultūrą bei žmones:
„Anglų kalba padeda susikalbėti, tačiau vietos kalba padeda suprasti ir būti suprastam, nes kalba atveria ne tik duris, bet ir žmonių širdis.“